Birželio 8-ąją kauniečiai kviečiami į Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos rezultatų pristatymą.

Kauno Rotušės aikštėje jau nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. pabaigos veikė turgus. Aikštė buvo nešvari, tačiau joje buvo gausu įvairių krautuvėlių. Manoma, jog XIX a. pirmojoje pusėje turgus iš dabartinės Rotušės aikštės buvo perkeltas į 37 kvartalo šiaurinę dalį. Iki turgaus įsikūrimo, aikštė nebuvo užstatyta namais ir ilgą laiką buvo naudojama kaip daržas. Pietinė turgavietės dalis ribojosi su Kauno Maironio universitetinės gimnazijos sklypu, tada priklausiusiu dominikonų vienuolynui.

Vakarinėje turgaus aikštės dalyje – J. Jablonskio gatvė. Manoma, jog ši gatvelė buvo nutiesta jau XVII a. XVIII amžiuje gatvelė vadinama „skersgatviu iš dominikonų į benediktinus“.

Senoji rinka, įsikūrusi dabartinės Steigiamojo Seimo aikštės vietoje, tarpukariu buvo dominuojanti miesto turgavietė tuometiniams kauniečiams žinoma „tolčiukės“ vardu. Teigiama, jog rinką perimetru supusiuose pastatuose buvo įrengtos mažos krautuvėlės, kuriose galima gauti įvairiausių smulkmenų, pradedant adatomis, baigiant medumi arba skilandžiu.

1976 m. senoji rinka panaikinta dėl tuometinių N. Gogolio (dab. Gimnazijos) ir K. Požėlos (dab. Šv. Gertrūdos) gatvių rekonstrukcijos. 1977 m. turgaus vietoje pagal architektės D. Juchnevičiūtės projektą buvo suformuota aikštė su dviem akcentais – fontanu ir paminkliniu biustu. Aikštė 1988–1990 m. vadinta F. Džeržinskio vardu. 1990 m. aikštės šiaurinėje dalyje stovėjęs paminklinis biustas nugriautas.

2000 m. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimu aikštė pavadinta Steigiamojo Seimo vardu. 2011 m. įvyko Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo ir A. Mackevičiaus paminklo pastatymo joje supaprastinto atviro projekto konkursas, laimėjęs projektas – neįgyvendintas.

Šiandien Steigiamojo Seimo aikštės programa, įrengimai ir želdiniai yra skurdūs. Aikštė yra lengvai pasiekiama, jungiasi su aktyvia Vilniaus gatve, tačiau jos architektūra neskatina bendravimo, nevilioja sugrįžti, o transporto srautai kelia daug triukšmo ir teršia orą. Aikštės gretimybėse daug apleistų sklypų, aplinkiniuose pastatuose įsikūrusios komercinės įstaigos nepritraukia lankytojų srautų, todėl dauguma verslų merdi. Gyventojai aikštę žino kaip vietą, kur buvo turgus, arba kaip vietą su fontanu sukant iš Šv. Gertrūdos link Birštono gatvės.

Galimybių studiją Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) užsakymu ruošia Martyno Marozo vadovaujama MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (MMAP), bendradarbiaudama su Roterdame įkurtos konsultacinės strateginio planavimo įmonės „MASH Studio“ VOF urbanistais architektais iš Kauno (Ž. Šimkute ir E. Kasakaičiu).

Galimybių studijos pristatymas vyks birželio 8 dieną 17:30 val., LAS Kauno skyriuje, Vilniaus g. 22 (antras aukštas).