Šviesos kritimo kampas po stogu esančiose patalpose – specifinis ir gana radikalus, didesni šviesių ir mažiau apšviestų zonų kontrastai, o saulei nusileidus ir šviesos šaltinis dingsta staiga. Visos šios problemos išsprendžiamos natūralų apšvietimą papildžius dirbtiniu, tačiau itin artimu natūraliam“, – aiškino R. Skurdenis. Prie tokių nestandartinių patalpų, kurioms apšvietimas – ypač svarbus, priskiriami ir loftai, kuriuose šviestuvai turi būti sumontuoti taip, kad šviesos pakaktų itin aukštoje erdvėje. Dažnai loftuose papildomo apšvietimo prireikia ties dalinėmis pertvaromis, kurios tampa barjeru šviesos spinduliams, nebegalintiems pakankamai apšviesti būsto centro.

Sumažina baimių

Daugeliui žmonių tamsa yra ištikima baimės palydovė. Šiuolaikinių apšvietimo galimybių dėka net ir tamsiausią naktį silpna diodų šviesa gali žymėti visus pasirinktus šviesos jungiklius ar kitas apšviesti svarbias vietas. Pasitelkus judesio daviklius, galima suprogramuoti palydinčios šviesos apšvietimą, kad, pavyzdžiui, prireikus po namus pasivaikščioti naktį, net nejungiant šviesų mechaniniu būdu ties laiptais ar kitur pakeliui įsižiebtų blausios švieselės.

Modernaus apšvietimo galimybės didesniam saugumo, jaukumo jausmui kurti ypač aktualios privačiuose namuose su nuosava teritorija. „Kuomet vakare namuose uždegamos šviesos, langai virsta tarsi veidrodžiais ir atspindi tai, kas vyksta patalpų viduje, tuo pačiu optiškai izoliuodami nuo namą supančios aplinkos, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas. – Šią vidaus ir aplink namus esančios teritorijos atskirties problemą taip pat galima išspręsti pasitelkus specialų apšvietimą, kuris palieka vizualią jungtį tarp vidaus ir išorės – namuose esantys žmonės kažkiek mato ir apšviestą lauką, tad jaučiasi saugiau, natūraliau“.

Šviesa gali keistis intensyvumu,  šiltumu bei šaltumu, spalva. Šilta ir šalta šviesa turi įtakos darbingumui ir kai kuriuose moderniuose biuruose naudojamos skirtingos apšvietimo programos, kuomet per patį darbymetį šviesa būna šiek tiek ryškesnė ir šaltesnė – kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas tampa jaukesnis, švelnesnis tam, kad žmogus greičiau atsipalaiduotų ir pailsėtų.

Galimybė keisti apšvietimo spalvą įdomu praktikuojantiems šviesos terapiją, kuomet žalia spalva pasirenkama nurimti, geltona pakelia ūpą ir panašiai. Apšvietimą galima naudoti ir ekonomijos tikslais, kuomet, pavyzdžiui, šviesos spalva namuose pasikeičia tada, kai į elektros tinklą sujungiama nustatytą energijos ribą viršijantis prietaisų kiekis. Pakitusi šviesos salva gali informuoti apie kitame aukšte miegantį ir pabudusį kūdikį (ji reaguoja į suveikusius judesio daviklius) ir panašiai.

Beje, už dirbtinį apšvietimą turėtume būti dėkingi ugniai, lydėjusiai mus nuo seniausių laikų. XVIII–XIX a. žvakes pamažu ėmė keisti aliejinės lempos, o tikrą pramonės ir gyvenimo būdo revoliuciją sukėlė elektros lemputė. Jos dėka savaip nutolome nuo gamtos ir jos diktuojamų gyvenimo ritmų, aktyvumo ir pasyvumo ciklų – turime niekuomet nebemiegančius miestus.

„Vis dėlto žmogus ilgisi prarastojo natūralaus gyvenimo ritmo ir bent iš dalies jį sugrąžinti leidžia patys subtiliausi apšvietimo sprendimai, leidžiantys sukurti kuo sveikesnę, pozityvesnę bei žmogų tausojančią aplinką“, – sakė R.