A klasė: kam siekti, jeigu galima suklastoti?

2017 liepos 20 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

Statybų sektoriaus dalyviams tikriausiai žinomas linksmas dvieilis: ką mums reiškia namą pastatyti – imsime štai ir nupiešime. Panašu, šis posmas pritaikomas ir realybėje. Plėtotojai nesivargina siekti aukštų kokybės reikalavimų, o tai patvirtinti turinčius bandymų protokolus tiesiog nupiešia.

Pasigenda viešojo registro

Vienas svarbesnių kriterijų, nusakantis būsto kokybę – jo akustinė klasė. Gyventojams labai svarbu negirdėti iš kaimynų buto arba laiptinės per sienas ar kitas atitvaras sklindančių garsų, jaustis jaukiai žinant, kad ir jų kalbos netrikdys kaimynų ramybės. Įsigaliojus A energinio naudingumo klasės reikalavimams, kitas ne mažiau svarbus kriterijus yra sandarumas, atspindintis bendrą būsto kokybę. Tačiau ir akustinius, ir sandarumo matavimus atliekančių laboratorijų specialistai sunerimę – statytojai įsigudrino klastoti klasifikavimo protokolus. Negana to, iškėlus šią problemą į viešumą nesulaukiama valdžios institucijų palaikymo.

Natūrinius akustinius ir sandarumo matavimus atliekanti bendrovė „Pajūrio sauga“ dar metų pradžioje kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) atkreipdama dėmesį į tai, kad informacinei sistemai „Infostatyba“ pateikiami nuskenuoti dokumentai: garso klasifikavimo bei sandarumo matavimų prokolai. Įmonė atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai laboratorijų išduoti protokolai dažnai suklastojami pakeičiant jų duomenis.

K. Žalpys mano, kad tuomet „Infostatybos“ sistemoje kiekviena akredituota laboratorija matytų tik savo suvestus protokolų duomenis. Statytojų pateikti suklastoti dokumentai, kurių nė viena laboratorija nebūtų įvedusi į sistemą, būtų automatiškai atmesti.

SA archyvo nuotr.

Problemą mato teisinėje bazėje

Nusiuntusi raštą VTPSI, bendrovė „Pajūrio sauga“, kaip ir kitos matavimus atliekančios laboratorijos, tikėjosi tinkamos reakcijos į situaciją – ji juk gana rimta. Tačiau tokios nesulaukta. Gautame atsakyme iš inspekcijos rašoma, kad garso klasės ir sandarumo protokolų surašymo bei registravimo tvarkos problema yra labiau susijusi su teisiniu reguliavimu ir tai nėra statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ objektas.

VTPSI nuomone, protokolams turi būti viešai prieinama jų registracijos sistema, kad prašymų išduoti su statyba susijusius dokumentus tikrintojai galėtų įvertinti jų tikrumą, o pačiuose protokoluose būtų visais atvejais įrašoma unikali nuoroda, per kurią būtų galima pasiekti susijusį dokumentą. Tokiu atveju „Infostatyboje“ būtų galima realizuoti galimybę pildant prašymą išduoti su statyba susijusį dokumentą, įvesti nuorodą į tam tikrą protokolą.

„Statybai ir architektūrai“ atsiųstuose atsakymuose į klausimus dėl dokumentų klastojimo VTPSI teigia, kad projektuotojai dažniausiai naudoja statybinių medžiagų gamintojų parengtus konstrukcinius sprendinius, kurie deklaruoja jų atitikimą keliamiems reikalavimams.

Inspekcija konstrukcijų atitikimą akustiniams reikalavimams vertina pagal projekto sprendinius ir bandymų neatlieka, nes tai nėra priskirta jos kompetencijai, kaip ir, pavyzdžiui, statinio energinio naudingumo klasės ar geriamojo vandens atitikimo normoms atveju tai vertina atestuoti subjektai.

VTPSI sveikintų iniciatyvą sukurti tokį registrą ir esant lėšų prisidėtų prie šio registro sąsajos su „Infostatyba“ sukūrimo ar nustatytų prievolę tikrinantiems subjektams statybos užbaigimo proceso metu vertinti registre esančią informaciją.

SA archyvo nuotr.

Matuojamas namas, priduodamas visas kvartalas

Akustinių tyrimų centro vadovė Laura Nariūnienė priminė, kad prieš pripažįstant naujus pastatus tinkamais naudoti statytojai turi samdyti akredituotas laboratorijas atlikti akustinius matavimus, o jei pastatas A energinės klasės – tai ir sandarumo matavimus. Akredituota laboratorija, atlikusi akustinius matavimus, išrašo pastato garso klasifikavimo protokolą.

„Statytojai ar jiems atstovaujantys tarpininkai imasi gudrybių. Gavę garso klasifikavimo protokolą vienam objektui, jie, skenuodami dokumentą, užrašo kitų objektų adresus. Nuskenuoti dokumentai atrodo tikroviškai, jie ir pateikiami informacinei sistemai „Infostatyba“. Kadangi nėra viešojo tokių dokumentų registro, niekas nesivargina tikrinti, ar pateiktas dokumentas yra tikras, ar suklastotas“, – pasakojo L. Nariūnienė.

Anot jos, statytojai ar tarpininkai šitaip mėgina sutaupyti, nes akustiniai ar sandarumo matavimai nemažai kainuoja. Akredituotos laboratorijos pastebėjo tendenciją, kad protokolų klastojimo atvejų dažniausiai pasitaiko ten, kur statomos virtinės sublokuotų namų, vadinamųjų kotedžų. Įprastai pamatuojamas vienas namas, o gauti rezultatai klastojant dokumentus pritaikomi ir likusiems sublokuotiems namams.

„Pajūrio saugos“ vadovas K. Žalpys neslėpė nusivylimo: pirštu parodoma problema, pasiūlomas paprasčiausias būdas ją spręsti, tačiau niekas nereaguoja. Apie dokumentų klastojimą, anot specialisto, buvo pranešta ne tik VTPSI, bet ir kelioms ministerijoms. Deja, viskas liko kaip buvę.

Akustinių tyrimų centro vadovė L. Nariūnienė mano, kad jei yra energinio naudingumo sertifikatų viešas registras, galėtų būti ir garso klasifikavimo bei sandarumo protokolų registras. Visi jie yra pastato dokumentai.

„Jei būtų registras, mano nuomone, būtų sudėtingiau apsukruoliams klastoti tuos dokumentus. Registras būtų viešai prieinamas kiekvienam, įkelti ten duomenis galėtų tik atsakinga institucija, gali būti matavimus atlikusios akredituotos laboratorijos. Būsto pirkėjai galėtų pasitikrinti, ar norimas pirkti turtas turi garso klasifikavimo protokolą, o jei reikia – sandarumo. Ir jei išaiškėtų, kad tokių dokumentų nėra, o pastatas priduotas valstybinei komisijai, tai turėtų reaguoti teisėsaugos institucijos. Suprantu, kad viskam reikalingas finansavimas: registrui sukurti, jį administruoti. Tačiau reikia ir noro pradėti ką nors daryti“, – sakė L. Nariūnienė.

Anot jos, kokybės klausimas turi rūpėti visiems – ir plėtotojams, ir rangovams, patys pirkėjai irgi turėtų būti aktyvesni, turėtų domėtis, ką perka. Neturėtų būti ir laboratorijų, kurios neišeidamos iš kabineto atlieka pastatų natūrinius bandymus. O dokumentų klastojimas turėtų būti teisėsaugos akiratyje. Sumažinti tokių reiškinių tikimybę labai padėtų viešumas.

Taip pat skaitykite:

Sandariausias daugiabučių kvartalas

Pasiektas naujas pastato sandarumo rekordas

Pasiekti reikalavimus, atitinkančius sandarumo ar garso izoliavimo rodiklius, statant naujus daugiabučius ne taip ir sudėtinga. Deja, ne visiems statytojams užtenka žinių ir kruopštumo, tad šie pasirenka kitokį kelią – kitaip „susiveikia“ reikiamus dokumentus. Bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba teigia nesistebintis dėl tokios situacijos, nes ne visi būsto statytojai turi sukaupę pakankamai patirties. Kiti ir nesistengia, […]

0 comments
Plieninių kaminų sistemos

Plieninių kaminų mėgėjams – ypač sandari sistema

Energiškai efektyviems, pasyviesiems namams itin svarbus yra sandarumas. Įrengiant tokiuose namuose židinius ar krosneles be kamino tikrai kol kas neapsieinama. Čia ir iškyla svarbiausias klausimas – kokią pasirinkti kamino sistemą ir kaip užtikrinti sandarumą kamino susikirtimų su perdangomis bei stogo konstrukcija vietose. Apgalvota iki smulkmenų Energiškai efektyviems namams, kuriems svarbūs aukšti sandarumo rodikliai, kaminų sistemos […]

0 comments

Komentarai