Siūloma įdiegti pasaulyje aktyviai naudojamas „Park and Ride“ ir „Bike and Ride“ sistemas, kurios sudarytų sąlygas mažinti kasdienį individualių lengvųjų automobilių naudojimą, skatintų naudotis viešuoju transportu, o siūloma plėtoti elektromobiliams reikalinga infrastruktūra leistų regionui pereiti prie ekologiškesnių elektra varomų automobilių.
Klaipėdos rajono savivaldybė turi ir daugiau ambicingų planų. Vienas jų – palei Dariaus ir Girėno gatvę Gargžduose formuojamas 12 hektarų ploto sklypas, kuriame turėtų atsirasti daugiafunkcis Gargždų sporto centras su baseinu.
Nestovima vietoje ir su kempingų įrengimu pajūrio bei pamario zonose. Šiais metais identifikuojami sklypai ir jų paskirtis, esamos galimybės ir trukdžiai kempingams įrengti. Savivaldybės vizija – šiuolaikinių kempingų Gargždų karjerų teritorijoje ir Drevernoje atsiradimas. Dreverna kartu su Svencele patenka į nacionalinės reikšmės turizmo maršrutą „Pajūrio regionas“.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Reikėtų daugiau paruoštų sklypų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Klaipėdos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 6 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas tik šiek tiek viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 49,8 balo. Ši savivaldybė išsiskyrė labai sparčiu tiesioginių užsienio investicijų kiekio, tenkančio vienam gyventojui, augimu. Antai 2004 metais vienam gyventojui teko 8756 litai, o 2011-aisiais – jau 17 686 litai. Tačiau per tą patį laikotarpį materialinių investicijų kiekis sumažėjo, nors vis vien išliko didesnis nei šalies vidurkis – 7802 litai vienam gyventojui. Klaipėdos rajonas išsiskiria ir palankia mokesčių aplinka. Savivaldybėje galioja vieni mažesnių žemės mokesčio tarifų.
Siekdama geresnio įvertinimo savivaldybė turėtų paruošti investicinių sklypų, taip sutrumpindama laikotarpį tarp investuotojo pareikšto noro ir realios veiklos vykdymo pradžios. Tačiau pagrindinis konkurencinis Klaipėdos rajono pranašumas išliks jo geografinė padėtis. Buvimas šalia Klaipėdos jūrų uosto ir automagistralės Klaipėda–Vilnius leidžia savivaldybei įdėti mažiau pastangų pritraukiant investuotojų palyginti su kitomis apskrities savivaldybėmis. Vis dėlto savivaldybė privalėtų turėti interneto puslapį anglų kalba, ypač atsižvelgdama į tai, kad užsienio investuotojai labai aktyviai domisi galimybėmis investuoti būtent Klaipėdos rajone.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Įsisuko sniego gniūžtės efektas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas

Klaipėdos rajono teritorijai priklauso dalis laisvosios ekonominės zonos, vienos patraukliausių investicijoms vietų. Žvelgiant į administracinį rajono centrą Gargždus, miestas yra geroje geografinėje padėtyje, šalia yra automagistralė.
Gargždai yra palanki investicijoms vieta, ir tie, kurie ten įsikūrė, džiaugiasi. Čia tarsi atsitraukta nuo didmiesčio šurmulio, o kartu šalia yra Klaipėda, jūrų uostas. Jaučiamas sniego gniūžtės efektas, kai impulsą suteikia kelios investavusios įmonės, o paskui jas patraukia ir kiti, pamatę krašto privalumus.
Klaipėdos rajonas turi nemažų perspektyvų plėstis dėl pigesnių žemės sklypų, gero susisiekimo, o kartu išvengiant miesto problemų – automobilių spūsčių ir pan.
Žinoma, investicijos labiau susikoncentravusios aplink administracinį Klaipėdos rajono centrą Gargždus. Bet tai suprantama, nes iš čia iki, pavyzdžiui, jūrų uosto galima atvykti greičiau nei iš pačios Klaipėdos kitos miesto pusės.
Klaipėdos rajonas taip pat puikiai pasinaudojo susidariusia situacija, kai stambus investuotojas „Mars Lietuva“ susidūrė su problemomis įsikurti šalia esančiame Kretingos rajone ir pasiūlė priimtinas sąlygas Gargžduose. Dabar čia veikia viena didžiausių pasaulinio lygio gamyklų, kurioje dirba keli šimtai darbuotojų.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Rajonas paklausus, bet norima arčiau miesto
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono
vadovas Linas Juozaitis

Investuoti pasiruošę verslininkai pirmiausia pasižvalgo į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, kurios dalis yra ir Klaipėdos rajono teritorijoje. Čia gerai išplėtota infrastruktūra, patogi vieta susisiekimo požiūriu. Dar galima pasižvalgyti ir aplink Gargždus. Daugiau patrauklių vietų investicijoms į nekilnojamąjį turtą rajone lyg ir nėra.
Maža kam būtų naudinga statyti gamybinius ar logistikos pastatus už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų, kai šalia yra tam paruoštų sklypų. Tegu ir pigiai galima įsigyti tuos sklypus, tačiau vėliau iškiltų rūpesčių, susijusių su infrastruktūra. Atrodytų, palei automagistralę Kaunas–Klaipėda esantys sklypai turėtų dominti investuotojus. Taip, arčiau miesto yra logistikos centrų, tačiau toliau jų nelabai kas nori statyti, nes patiems tektų pasirūpinti apvažiavimais, kita infrastruktūra. Taip pat jeigu sklypas nusiperkamas toliau nuo Klaipėdos ar Gargždų ir pastatoma gamykla, iškyla papildoma problema atsivežti darbuotojų.










