Ne vienus metus užtrukusios naujos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vietos paieškos galbūt ir pažėrė įdomių idėjų, tačiau pačiam projektui galiausiai turėjo daugiau žalos nei naudos. Tuo specialistai neabejoja ir pripažįsta, kad veltui buvo iššvaistyta nemažai laiko, užuot iškart susikoncentravus į senojo pastato atnaujinimo galimybes. Šiandien priimtas uostamiesčio dabartinio Muzikinio teatro rekonstrukcijos ir plėtros sprendimas, regis, jau yra galutinis ir neskundžiamas.

Nenusileidžia SGD terminalo statybai

Šiam projektui žalią šviesą įžiebė ir Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi naujajai teritorijos tarp Herkaus Manto, Liepų, J. Karoso bei Danės gatvių detaliojo plano koncepcijai. Miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad nors pagal Teritorijų planavimo įstatymą toks formalus pritarimas nebūtinas, juo teatro rekonstrukcijos sprendimui norėta suteikti neabejotiną politinį svorį.

V. Grubliausko žodžiais, pagal svarbą šis projektas lygintinas su Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. „Galbūt ši koncepcija ir nėra ideali, tačiau jei tik būtume suabejoję, tai būtų tapę tobulu pretekstu pasakyti Lietuvai, kad Klaipėda nenori, blaškosi, dvejoja, ir, mano manymu, tai būtų turėję dramatiškų padarinių“, – neabejoja Klaipėdos meras.

Kad 1964 metais centrinėje uostamiesčio dalyje iškilęs Muzikinio teatro pastatas nusidėvėjęs ir fiziškai, ir morališkai, matyti plika akimi. Ekspertai konstatuoja dar daugiau – statinys neatitinka nė vieno šiuo metu galiojančio standarto, o čia esančią teatro įrangą, kuri yra viena seniausių Lietuvoje, eksploatuoti jau ne tik sunku, bet ir pavojinga. Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo Ramūno Kaubrio, šiandien statinio būklė yra tokia, kad įmanomi tik du scenarijai – arba jį rekonstruoti, arba išvis uždaryti.

„Generavome įvairius variantus, tarėmės su specialistais. Būta vizijų, kad galbūt pusę pastato reikėtų palikti tokį, koks yra, o dalį griauti. Šiandien projektas yra vienareikšmiškai įvardytas – mums labai padėjo Lenkijos specializuotos įstaigos „Teatras“ specialistai – architektai, technologai, kurie turi didžiulę praktiką ir statant naujus teatrus, ir reorganizuojant esamus. Mes turime tinkamas erdves, tik jas reikia performuoti, racionaliai išnaudoti“, – kalbėjo R. Kaubrys.

Pasisakė ir paveldo sergėtojai

Lenkų specialistų išvados padėjo tašką ir ankstesnės įstaigos vadovybės pareiškimams, kad dabartinis teatro pastatas apskritai nepritaikytas tokiai veiklai jau vien dėl prastos žiūrovų salės akustikos, kurios neva neįmanoma pagerinti.

„Manyčiau, anksčiau tiesiog buvo kalbama tam, kad būtų kalbama, bet tos šnekos nebuvo pagrindžiamos. Kad įsitikintume, ar pasieksime norimą rezultatą, kompetentingiems specialistams ir buvo užsakytos galimybių studijos“, – komentavo Muzikinio teatro rekonstrukcijos ir plėtros projektą administruojančios įmonės „Lietuvos paminklai“ generalinis direktorius Vydmantas Drumsta.

Anot teatro vadovo R. Kaubrio, į šiandienos sprendimą ne griauti, o rekonstruoti pastatą, praplečiant jį priestatais, atvedė ne viena aplinkybė. „Griauti dabartinį teatrą ir statyti naują būtų nelogiška ne vien dėl sąnaudų. Architektai, kiti specialistai, kurie dar pamena šio pastato statybas, sako, kad žemėje stūkso didžiuliai, labai tvirti poliai.