litų.
Šiuo metu įmonė įgyvendina dar vieną projektą. „Vandentiekio ir nuotekų tinklai įrengiami Agluonėnuose, o artimiausiu metu darbai bus pradėti Dauparų, Gobergiškių bei dar 7 gyvenvietėse. Už 14,5 mln. litų planuojama įrengti apie 50 kilometrų tinklų. Užbaigus šį projektą prie Klaipėdos miesto vandentiekio tinklų bus prijungtos dar 4 gyvenviečių vandentiekio sistemos, tad vandens tiekimo paslauga galės naudotis 537, o nuotekų tvarkymo – 1387 nauji vartotojai“, – pasakojo įmonės Plėtros departamento direktorius V. Valantinas.
Reikalavimų paiso ne visi
Tarp artimiausių strateginių įmonės tikslų – pasiekti, kad iki šių metų pabaigos visi gyventojai, kuriems buvo sudaryta galimybė prijungti savo sklypo tinklus prie įrengtų centralizuotų tinklų, tai padarytų. Toks įsipareigojimas prisiimtas įgyvendinant darbus pagal 2007–2013 metų investicinius projektus, kurie iš dalies finansuoti ES lėšomis.
Nutiesus magistralinius vandentiekio tinklus ir dalį Klaipėdos priemiestinių gyvenviečių prijungus prie centralizuotos uostamiesčio vandens tiekimo sistemos, gyventojus pasiekia geriamasis vanduo, kuris atitinka higienos normos HN 23:2003 reikalavimus, o galimybė naudotis Klaipėdos centralizuota nuotekų tvarkymo sistema leidžia užtikrinti mažiausią grunto bei geriamojo vandens šaltinių taršos pavojų.
„Visi gyventojai turi laikytis sanitarinių reikalavimų ir neteršti aplinkos buitinėmis nuotekomis. Tam būtina sudaryti sutartis su skystųjų atliekų surinkėjais ir užtikrinti, kad šios atliekos būtų reguliariai išvežamos neperpildant rezervuarų talpų. Šachtinių šulinių ir artezinių gręžinių savininkai, naudojantys vandenį maisto gamybai, buičiai, individualius šulinius ir gręžinius privalo įsirengti ir prižiūrėti pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reguliariai tikrinti išgaunamo vandens kokybę laboratorijose“, − atkreipė dėmesį bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovas V. Valantinas.
Vis dėlto specialistas pripažino, kad dalis gyventojų vis dar nepaiso reikalavimų ir nevalytomis nuotekomis teršia aplinką: tiesiai ar pro nesandarias išgriebimo duobes leidžia jas į drenažo, lietaus nuotekų sistemas, paviršinius vandenis, infiltruoja į gruntą, kartu teršdami ir jo sluoksnį, iš kurio dalis vartotojų išgauna geriamąjį vandenį.
Parengė ambicingą darbų planą
Šiuo metu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai jau rengia projektinius siūlymus ES fondų 2014−2020 metų planavimo laikotarpio paramos lėšoms įsisavinti. Valstybė prioritetą numato teikti mažesnėms gyvenvietėms, o lėšos turėtų būti naudojamos ne tik vandentvarkos infrastruktūrai plėsti, bet ir esamiems vandentiekio bei nuotekų tinklams, vandens gerinimo bei nuotekų valymo įrenginiams rekonstruoti.
Atsižvelgiant į prioritetus, sudarytas 75 pozicijų darbų sąrašas – jiems įgyvendinti prireiks apie 58 mln. eurų (200 mln. litų). Projektai, planuojama, aprėps Veiviržėnus, Kalotę, Mazūriškes, Trušelius, Ketvergius, Karklę, Plikius, Girkalius, Dreverną, Judrėnus, Lapius, Kvietinius ir kitus Klaipėdos rajono miestelius bei gyvenvietes.
V. Valantino teigimu, atsižvelgiant į realias finansavimo galimybes, tikimasi įgyvendinti bent pusę numatytų darbų. Tai leistų tinkamai išvalyti nuotekas 21-oje, pagerinti vandens kokybę 32-ose, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus išplėtoti 24-iose Klaipėdos rajono gyvenvietėse.
