Kiek kainuos plienas? Metalurgai nuo atsakymo susilaiko

Rolandas Kažimėkas 2022 kovo 21 d.
christophe dion 3KA1M16PuoE unsplashTik SA
Unsplash nuotr.

ES plieno rinkoje neramumai prasidėjo nuo pat karo veiksmų Ukrainoje pradžios. „Jau antrą karo dieną plieno gamybos žaliavos ėmė brangti, kilo panika. Nebuvo aišku už kiek ir ar apskritai parduoti metalurgijos produktus. Vėliau žaliavų kainos šiek tiek sumažėjo, padėtis rinkoje pamažu ėmė stabilizuotis,  – sako Metalurgijos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas S. Dzienniakas.

Karas pakeitė plieno rinką

Karas iššaukė ne tik staigų plieno kainų augimą ES, bet ir jo stygių. Vien per antrą kovo savaitę plieno profiliai ES pabrango 74 proc., lakštai – 51 proc., armatūros  strypai – 40 procentų. Skardos kainos tapo net 228 proc. didesnės nei pernai, o armatūros kainos per metus šoktelėjo 195 proc.

Daugelis analitikų nurodo, kad kainų augimą nulėmė karas Ukrainoje, nes Rusija ir Ukraina yra didelės plieno ir geležies rūdos, naudojamos plieno gamybai, gamintojos ir eksportuotojos. Abiejų šalių eksportas turėjo didelę įtaką ES rinkai. Įvairiose šalyse  pasirodė pranešimų, kad tiek plieno gamintojai, tiek pardavėjai šiuo metu sulaiko savo pasiūlymus dėl precedento neturinčių kainų  pokyčių.

Dar vienas impulsas kainų augimui – smarkiai išaugusio metalurgijoje naudojamo, iš akmens anglies gaminamo kokso kaina ūgtelėjusi nuo 430 iki 670 JAV dolerių už toną.

Karas Ukrainoje visiškai pakeitė padėtį Europos plieno rinkoje, nes Rusija ir Ukraina buvo didelės Europos regiono žaidėjos. Šiuo metu kai kurios Ukrainos plieno gamyklos sustabdė gamybą, be to visos jos įšaldė produkcijos eksportą į užsienį. Kalbant apie Rusiją – veikia sankcijos, Europos plieno gamintojai nenori su agresoriumi turėti reikalų. Be to, Europos plieno pramonė naudojo iš Rusijos importuotą koksą ir dabar turi skubiai ieškoti alternatyvių  šio kuro tiekimo šaltinių, o taip pat užsitikrinti ir geležies rūdos importą. 

Karas pakeitė plieno rinką

Brangesnis plienas turės įtakos visiems šio produkto gavėjams. Statybų sektorius, kuriam plieno naudojama labai daug, įvardijamas kaip vienas labiausiai nukentėsiančių. Analitikų nuomone – tai dar ne pabaiga. Kainos ir toliau kils. Kai kurie išsako dar niūresnes prognozes – pasak jų, tai tik plieno kainų augimo pradžia, nes Europos plieno gamintojai nepajėgs patenkinti savo vidaus rinkos paklausos, kuri, negana to, visą laiką augo. Statybų sektorius yra pagrindinis plieno gaminių vartotojas, be to jau atėjo pavasaris, prasidėjo statybų sezono įkarštis. Todėl nenuostabu, kad išsakoma nerimas ar šis sektorius apskritai yra pasiruošęs tokiam dideliam sąnaudų padidėjimui – prognozuojamos bankrotų bangos, investicijų mažėjimas.

Reikėjo tikėtis, kad ES embargas rusiškam plienui, padidins plieno kainas, iššauks deficitą – rinka į tai reaguoja. Plieno gaminių importui iš Rusijos į ES jau anksčiau buvo taikomi apribojimai saugantys ES rinką nuo pigaus plieno iš Rytų antplūdžio. Tačiau dabar Rusijos ir Baltarusijos plieno gamintojų kvota atiteks  kitoms šalims ir, manoma, kad jos mielai pasinaudos eksportu į ES galimybe. Žvilgsniai krypsta į  Turkiją, kuri yra didelė plieno gamintoja, turi didelį eksporto potencialą, gali iš to turėti daug naudos. Metalurgijos pramonės ir prekybos rūmų prezidentas S. Dzienniakas teigia, kad greičiausiai per 2-3 savaites plieno deficitas turėtų sumažėti, o dar vėliau ES neliks net sąstingio pėdsakų.  Išskyrus vieną – pakilusią kainą. Kol kas metalurgijos pramonės atstovai nenori prognozuoti, kiek plieno kainos dar gali kilti. Jų retorika nuspėjama: žinome, kad žaliavos yra labai brangios, kokso ir kitų energijos šaltinių kainos labai aukštos ir visa tai atsispindės plieno gaminių kainose.

Plieno embargas – didelis smūgis Rusijos ekonomikai. 2021 m. Rusija į ES eksportavo plieno gaminių už maždaug 7,4 mlrd. eurų ir buvo antra šių gaminių tiekėja po Turkijos. ES skaičiavimais, įvesti apribojimai turės įtakos maždaug pusei šių tiekimų (3,3 mlrd. EUR).

Pasaulinės plieno asociacijos „Worldsteel“ duomenimis, Rusija yra penkta pagal dydį plieno gamintoja pasaulyje. 2021 m. Rusijos gamyklų gamyba siekė 76 mln. tonų. Pirmauja Kinija, kurios metinė gamyba viršija 1 mlrd. tonų, o tai sudaro daugiau nei pusę pasaulio plieno gamybos. Po  Kinijos eina Indija, nuo pirmos vietos atsiliekanti beveik 10 kartų, Japonija ir JAV. Ukraina 2021 m. reitinge užėmė 14 vietą, jos gamyba siekia 21,4 mln. tonų. Kaimyninė Lenkija, pernai pagaminusi 8,4 mln. tonų plieno, užėmė 22 vietą.

Didžiausi plieno gamintojai pasaulyje (mln. tonų)

ReitingasValstybė2021 m.2020 m.
1Kinija10331065
2Indija118100
3Japonija9683
4JAV5673
5Rusija7672
6P. Korėja7167
7Turkija4036
8Vokietija4036
9Brazilija3631
10Iranas2929
kranas

Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!

Komentarai