Atsakomybė – ant pirmininko pečių
Vienas pirmųjų Energijos taupymo būste demonstraciniame projekte dalyvavusių daugiabučių – vos keliolikos metų senumo, 1986 metais statytas ir jau 2000 metais atnaujintas Architektų gatvės 184 namas su 64 butais ir beveik 5 tūkst. kvadratinių metrų šildomo ploto. Nors prieš 15 metų stigo ir energinį efektyvumą didinančių priemonių, ir dosnesnės valstybės paramos, galimybė pasigerinti gyvenimo sąlygas ir dar gauti finansinę valdžios paramą šio namo gyventojams atrodė patraukli.
Neįtikimai šiandien skambantis faktas – 164 namo bendrija sprendimą atnaujinti daugiabutį patvirtino jau pirmame visuotiniame susirinkime. O po modernizacijos pavyko sutaupyti 46 proc. šilumos energijos, nors specialistai prognozavo tik 20–25 proc. sutaupymą.
Bene pirmąkart Lietuvoje apšiltinti šešiolikaaukščio fasadą, sutvarkyti stogą, šilumos punktą gyventojus paskatino šių darbų naudą įrodę specialistai, pasakojo tuometis namo pirmininkas Julian Olechnovič. Kai kurie gyventojai papildomai pasikeitė langus, duris, įsistiklino balkonus.
Prieš 15 metų daugelio sovietmečiu statytų daugiabučių gyventojams ypač daug rūpesčių kėlė langų ir plokščiųjų daugiabučių stogų būklė. Taip pat – šilumos punktai. Kai kurie juos tvarkė savo iniciatyva – paraginti specialistų įsirengė plokštelinius šilumokaičius karštam vandeniui ruošti. Vėliau šilumos punktų atnaujinimu daugiabučiuose ėmė rūpintis šilumos tinklų įmonės.
Tuometis šio namo bendrijos pirmininkas pasakojo kontroliavęs renovacijos procesą, todėl didesnių problemų neiškilo, kaimynų priekaištų irgi neteko sulaukti. Dabartinis bendrijos pirmininkas Aleksandras Murma taip pat gyrė rangovų ir subrangovų darbą. Pašnekovas prisimena tuomet abejojęs tik sprendimu samdyti brangius subrangovus langams pakeisti. Tiesa, vėliau susidūręs su problemomis savo nuomonę pakeitė. Mat net ir praėjus 9 metams pavyko prisikviesti įmonės atstovą, kuris nemokamai pakeitė susidėvėjusią detalę.
Šešiolikaaukštis buvo apšiltintas akmens vata, fasadas nutinkuotas, pirmas pastato aukštas apklijuotas dekoratyvinėmis plytelėmis. Bendra investicijų suma siekė 217 tūkst. eurų (47 eurai už vieną kvadratinį metrą).
A. Murmos šeimai didžiausia paskata ryžtis renovacijai buvo seni, kiauri langai. Kadangi tai reikalavo nemažų išlaidų, progos gauti 30 proc. valstybės paramą, o iš komercinio banko – paskolą dešimčiai metų nesinorėjo paleisti. Gyventojų neišgąsdino net 11 proc. siekusios paskolos palūkanos. Tiesa, pripažino pašnekovas, grąžinti paskolą nebuvo lengva. Dėl šios priežasties bendrija, norėdama išvengti palūkanų mokėjimo, priėmė sprendimą paskolos likutį – 16 tūkst. litų – grąžinti iš bendrijos surinktų pinigų.
Antrąkart motyvuoti sudėtingiau
Daugiaaukščio gyventojams buvo pasiūlyti keli sienų šiltinimo sprendimai, bet be didelių diskusijų pasirinktas šiltinimo akmens vata ir apdailinimo tinkuojant sprendimas. Šiltinimas akmens vata, anot Energijos taupymo būste demonstraciniame projekte dalyvavusių specialistų, daugeliui gyventojų atrodė priimtinesnis variantas. Viena vertus, polistireninis putplastis Lietuvoje buvo gaminamas mažais kiekiais. Kita vertus, abejonių kėlė importuojamos šios termoizoliacinės medžiagos kokybė. Galiausiai gyventojai polistireninio putplasčio vengė dėl didesnės gaisro tikimybės.
Žmonės dvejojo tik dėl siūlymo pirmo aukšto apdailai naudoti dekoratyvines plyteles. Vis dėlto daugelį abejonių, anot A. Murmos, pavyko išsklaidyti net nešaukiant bendrijos susirinkimų, gyventojams tiesiogiai kalbantis su bendrijos pirmininku ar rangos darbus atlikusiais statybininkais. Tiesa, kelių namo gyventojų tuomet taip ir nepavyko įtikinti renovacijos nauda. Tačiau ir tada renovacijos procesui pradėti užteko 51 proc. gyventojų pritarimo.
A. Murma nesigaili, kad prieš keliolika metų ryžosi nemažoms išlaidoms renovuoti daugiabutį: „Pagerėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo išlaidos šildymui. Skaičiavau, kad sutaupydami trečdalį šilumos energijos jau atgavome į renovaciją investuotus pinigus. Svarbu ir tai, kad pakilo reali butų kaina.“
Poreikio planuoti dar vieną savo daugiabučio atnaujinimą gyventojai nejaučia, tikino abu namo pirmininkai. J. Alechnovič pageidautų nebent to, kad kažkada daugelio dėmesį fasado spalviniais sprendimais traukęs daugiaaukštis būtų perdažytas.
Tuomečio Architektūros ir statybos instituto specialistė dr. Jūratė Karbauskaitė, dalyvavusi Energijos taupymo būste demonstraciniame projekte, ilgalaikiais šio daugiabučio atnaujinimo rezultatais nesistebi – skaičiuojama, kad kokybiškai atlikus renovacijos darbus rūpesčių gali nekilti 25 metus.
J. Karbauskaitės teigimu, jei gyventojai ryšis dukart perdažyti daugiabučio fasadą, papildomų atnaujinimo priemonių neprireiks dar maždaug dvidešimtmetį.
Vis dėlto artimiausiuose Architektų g. 184 namo bendrijos planuose – tik vienvamzdės šildymo sistemos atnaujinimas, mat viršutiniuose namo aukštuose gyvenantieji dažniausiai perkaitinami, o apatinių aukštų gyventojai šąla. Tačiau, nors suplanuotiems darbams reikalingas lėšas jau pavyko sukaupti, įtikinti gyventojus imtis darbų pirmininkui nesiseka – jiems laukiantys darbai atrodo per brangūs.
