Kiek galioja renovacija?

2016 sausio 4 d.
G. Bartuškos nuotr.
G. Bartuškos nuotr.

Neambicingais šiandienės daugiabučių atnaujinimo siekiais nusivylę specialistai įspėja – nepakėlus renovacijos kartelės, dar nebaigus mokėti vienos jai paimtos paskolos, teks planuoti naujas išlaidas. O ką liudija Vilniaus Architektų gatvės 184-asis daugiabutis, renovuotas prieš 15 metų, kai energijos kaina dar netuštino gyventojams kišenių ir labai stokota daugiabučių atnaujinimo patirties?

Startui – Pasaulio banko pagalba

1996–2004 metais Lietuvoje buvo įgyvendinamas Energijos taupymo būste demonstracinis projektas. Pasaulio banko lėšomis tuomet finansuoti daugiabučių namų atnaujinimo projektai, skirti energijai taupyti – šilumos punktams ir šildymo sistemoms modernizuoti, langams ir lauko durims pakeisti, stogams ir sienoms šiltinti. Valstybės parama siekė 30 proc.

Skaičiuojama, kad pagal tą projektą iš dalies atnaujinta daugiau kaip 700 daugiabučių namų, investuota per 70 mln. litų. Energijos sąnaudos šiuose pastatuose sumažintos vidutiniškai 24 proc.

Specialistai teigia, kad Energijos taupymo būste demonstracinis projektas padėjo sudėlioti šiandienės namų renovacijos programos pagrindus: nustatyti problemas, įvardyti prioritetus ir pasiūlyti sprendimų. Mat apšiltinus kelis daugiabučius, atlikus senųjų būklės analizę, nustačius labiausiai nusidėvėjusius elementus buvo patvirtinta Lietuvos būsto strategija, kuri ir įgyvendinama iki šiol, keičiantis tik tam naudojamoms finansinėms priemonėms.

Pasak Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, 1996–2004 metais gyventojams modernizacijos projektus parengti ir įgyvendinti padėjo daugiabučių namų savininkų konsultavimo centrų specialistai (V. Serbenta tuo metu taip pat dirbo viename centrų). O projektą administravo Būsto kreditavimo fondas (vėliau tapęs Būsto ir urbanistinės plėtros fondu), įsteigtas Aplinkos ministerijos.

Įgyvendinant pirmuosius daugiabučių modernizavimo projektus buvo pasitelkti Pasaulio banko pasamdyti specialistai iš Olandijos ir Danijos. Olandai prisidėjo rengiant daugiabučių namų įvertinimo dokumentaciją, o modernizavimo projektų pristatymas gyventojams tapo konsultantų iš Danijos atsakomybe.

Į daugiabučių modernizavimo procesą buvo įtraukti ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai bei Architektūros ir statybos instituto (šiuo metu jau tapęs Kauno technologijos universiteto dalimi) specialistai – jie dalijo patarimus, kokius šiltinimo sprendinius tikslinga pasirinkti konkrečiam namui, o baigus renovacijos darbus apskaičiuodavo sutaupymus. Ilgalaikis monitoringas nebuvo vykdomas.

Daugiabučių namų savininkų konsultavimo centrų specialistai ėjo į susitikimus su gyventojais, pristatinėjo parengtus projektus. „Tuo metu kaip tik pradėti kurti energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimo pagrindai daugiabučiuose namuose. Iki tol jokios programos nebuvo įgyvendintos. Jei prisimintume tuo metu buvusias šilumos energijos kainas – maždaug 0,9 cento už kilovatvalandę – gyventojams neretai kildavo abejonių, ar verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą. Vienas svarbiausių motyvų modernizuoti daugiabučius jiems buvo kiauras stogas ar kitos skubiai spręstinos problemos“, – prisiminė V. Serbenta.

Pavyzdžiui, daugelio monolitinių šešiolikaaukščių Architektų gatvėje problema buvo lyjant lietui drėkusios išorinės sienos. Drėgmė prasiskverbdavo ir į pastato vidų. Kaip tik dėl šios priežasties daugumos tų namų gyventojai ryžosi šiltinimo išlaidoms. Tiesa, kai kurie problemą sprendė tik hidroizoliuodami sienas.

Komentarai