Kompleksiškai tvarkomi daugiabučių namai, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, atnaujinami viešosios paskirties pastatai. Šiuo metu pradėtas vykdyti Kelmės miesto centrinės dalies sutvarkymo trečias etapas.
„Siekiame racionaliau panaudoti turimas lėšas, todėl projektai vykdomi etapais. Pirma stengiamės atnaujinti daugiabučius namus, po to sutvarkyti šalia esančią viešąją infrastruktūrą. Ir gyventojai, ir atvykstantys svečiai džiaugiasi vis gražėjančiu Kelmės miestu“, – pasakojo meras V. Andrulis.
Kelmės miestas dar labiau pagražės ir gyvenimo kokybė pagerės, kai bus renovuoti daugiabučiai namai pagal energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą JESSICA. Pirmame etape bus atnaujinta 16 gyvenamųjų namų (3 iš jų Tytuvėnų mieste), šiuo metu jau vykdomi rangos darbai. Antrame etape numatoma atnaujinti 13 gyvenamųjų namų, kuriems rengiami investiciniai projektai.
Siekdama mažinti šilumos nuostolius ir skatindama atsinaujinančių šaltinių plėtrą viešuosiuose pastatuose, savivaldybė įgyvendina Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuojamus projektus – renovuojamos Tytuvėnų ir Kražių mokyklų katilinės. Taip pat atliekami Užvenčio vaikų lopšelio-darželio, Kelmės krašto muziejaus, Kelmės specialiosios mokyklos modernizacijos darbai.
Įgyvendindama rajono viziją ir kryptingai siekdama rezultatų, savivaldybės administracija daug dėmesio skiria geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugoms išplėsti. Bendradarbiaujant su bendrove „Kelmės vanduo“ įgyvendinti vandentvarkos infrastruktūros gerinimo projektai už beveik 24 mln. litų. Ties tuo nesustota ir ieškoma finansavimo norint atnaujinti ir praplėsti Kelmės nuotekų valymo įrengimus, imtis vandentvarkos infrastruktūros plėtros.
Kuriamas receptas ne tik puoselėti geresnę gyvenimo kokybę, bet ir skatinti jaunimą likti savame rajone – parengtas Kelmės daugiafunkcio sporto centro statybos techninis projektas. Pagal jo sprendinius projektas suskirstytas į 6 etapus: sporto salė, plaukimo baseinas, mini futbolo aikštelė, teniso kortai, futbolo ir atletikos stadionas, ledo ritulio aikštelė. Atsižvelgiant į turimą finansavimą, šiuo metu vykdomos pirmo etapo – sporto salės statybos rangos darbų viešųjų pirkimų – procedūros.
Kelmės daugiafunkciame sporto centre planuojama įrengti sporto salę, plaukimo baseiną, mini futbolo aikštelę, teniso kortus, futbolo ir atletikos stadioną, ledo ritulio aikštelę.
„Mūsų rajonas labiau yra žemės ūkio kraštas su moderniais ir stipriais stambiaisiais ūkiais. Tačiau taip pat siekiame pritraukti investuotojų į kitas sritis, kurti darbo vietas ir mažinti nedarbą rajone. Turime investuotojams suformuotų rekreacinės ir komercinės paskirties sklypų šalia poilsiautojų pamėgtų Bridvaišio ir Giliaus ežerų. Taip pat šiuo metu rengiama dokumentacija Tytuvėnų pramoniniam parkui kurti, formuojami sklypai šalia Tytuvėnų geležinkelio stoties. Tikimės, kad sukurtas pramoninis parkas padės įveikti verslo plėtros sąstingį“, – vylėsi V. Andrulis.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Kelmės rajone yra nemažai darbingo amžiaus žmonių ir jaunimo. Kelmės profesinio rengimo centro duomenimis, 2013 metais profesiją įgijo 164 absolventai, jie galėtų būti potenciali darbo jėga.
„Kiekviena savivaldybė stengiasi pabrėžti savo privalumus ir kitiems parodyti savo išskirtinumą. Ir nesvarbu, kaip klostosi gyvenimiška situacija, svarbu visiems sutartinai, vieningai ir kryptingai siekti įgyvendinti rajono viziją, kad Kelmės rajonas taptų patrauklus ne tik vietos gyventojams, bet ir čia atvykstantiems ar besikuriantiems asmenims. Tikimės, kad nauja rajono vizija bus įgyvendinta ir Kelmės rajonas iš tiesų bus patrauklus natūralios gamtos kraštas, kur žemės ūkis, kultūra ir turizmas kuria verslumą aktyvioje ir sveikoje visuomenėje“, – sakė Kelmės rajono meras V. Andrulis.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Sugebėjo pagerinti rodiklius
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Kelmės rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 50 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo labai artimas šalies vidurkiui (49 balai) ir sudarė 47 balus (iš 100 galimų). Tai beveik du kartus geresnis rezultatas palyginti su praėjusių metų indekso duomenimis, tačiau faktas, kad vis dar atsiliekama nuo šalies vidurkio, rodo išliekantį didžiulį potencialą.
Vienam gyventojui tenkančių materialinių investicijų skaičiui išaugus keturis kartus buvo pasiektas šalies vidurkis – 4104 litai (2011 metais).
