Jie taip pat turi garantuoti planuojamų kelių estetiško ir hedonomiško kraštovaizdžio formavimą naudojantis kraštovaizdžio formavimo rekomendacijomis, kurias būtina parengti.
Kelių kraštovaizdžiui vertinti gali būti taikomi vizualinės analizės ir sociologinių tyrimų derinimo bei Kansei inžinerijos metodai. Jais remiantis sukurtas modelis, kuris leidžia nustatyti ryšius tarp kelių kraštovaizdį aprašančių kintamųjų ir ryšių stiprumą, lyginti įvairių kelių kraštovaizdį pagal atskirus aspektus, matyti, nuo kokių kraštovaizdžio ypatybių priklauso hedonomiškumas ar bet kuris kitas kelių kraštovaizdį aprašantis kintamasis.
Hedonomiško kelių kraštovaizdžio formavimo formulė (regresijos lygis) ir siūlymai gali būti taikomi tik Lietuvoje ir Latvijoje, kitose šalyse jie turi būti adaptuojami atsižvelgiant į jų kraštovaizdį bei kultūrą. 2014 metais I. Matijošaitienės atliktas kelių kraštovaizdžio suvokimo tyrimas su skirtingų šalių, kultūrų ir religijų respondentais parodė, kad tas pats kelių kraštovaizdis įvairių valstybių atstovų suvokiamas ir vertinamas visiškai skirtingai.
Praktinis metodo taikymas atskleidė, kad visi kelių vertinimo aspektus atitinkantys kintamieji koreliuoja tarp savęs, tačiau didžiausias ryšys sieja kelio elementų dermės prie aplinkos ir noro tuo keliu važiuoti vertinimo aspektus. Pagal visus vertinimo aspektus palankiausiai vertinamas A6 kelio (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) kraštovaizdis, o prasčiausiai – A9 kelio (Panevėžys–Šiauliai) kraštovaizdis.
Kelių kraštovaizdžio pasiskirstymo žemėlapis gali būti naudojamas ir sudarant specialųjį autoturizmo planą: į hedonomišką kraštovaizdį lengviau pritraukti turistų srautus, be to, jis reikalauja mažiau investicijų autoturizmui plėtoti. Tad į artimiausius Lietuvos ateities planus turi būti įtrauktas tikslingas kelių kraštovaizdžio formavimas, darant jį patrauklesnį ir šalies gyventojams, ir turistams, ir investuotojams.
Antai A6 kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis potencialas yra itin didelis dėl turtingos trasos istorijos, išlikusių buvusių pašto stočių pastatų (daugumos jų būklė bloga), vaizdingų Zarasų rajono vietų. Nehedonomiškas kraštovaizdis reikalaus daugiau investicijų ir pastangų norint jį padaryti patrauklų turistams.
Apie disertacijos autorę
Irina Matijošaitienė yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos katedros docentė. Daktaro laipsnį 2011 metais gavo KTU, podoktorantūrines studijas baigė 2014 metais Jeilio universitete (JAV). Specializuojasi tirdama ir projektuodama kelių kraštovaizdį, kurdama saugią miesto aplinką pasitelkiant urbanistinį planavimą ir dizainą. Sertifikuota CPTED (Crime Prevention Through Environmental Design) specialistė (įgyta JAV). ISCPP Tarptautinės nusikaltimų prevencijos asociacijos narė. Daugiau kaip 40 publikacijų autorė ir bendraautorė, daugybės mokslo ir tiriamųjų projektų iniciatorė bei dalyvė.
