Kelių kraštovaizdžiui formuoti – hedonomiškumo principai

Kelių kraštovaizdžiui formuoti – hedonomiškumo principai

Hedonomika – gana nauja mokslo šaka, nagrinėjanti žmogaus ir technologijų sąveiką, kuri teikia malonumą. Tad ir šios srities teorinių bei praktinių darbų, siejamų su kraštovaizdžio vertinimu, nėra daug. Kauno technologijos universiteto dr. Irinos MATIJOŠAITIENĖS daktaro disertacijoje „Automobilių kelių hedonomiško kraštovaizdžio formavimo principai“ ne tik kalbama apie sąsajas tarp kraštovaizdžio ypatumų ir juodųjų dėmių pasiskirstymo, bet ir pateikiamas naujas požiūris į kelių kraštovaizdžio formavimą.

Vertę gali ir pakelti, ir sumenkinti

Didžioji dalis hedonomikos mokslu paremtų tyrimų atlikta siekiant ištirti projektuojamo naujo produkto hedonomiškumą, tai yra malonumą, kurį žmogui teiks šis produktas. Tačiau kol kas niekas nebandė susieti hedonomikos su kraštovaizdžiu. Poreikį nagrinėti kelių kraštovaizdį hedonomikos aspektu diktuoja vartotojiška visuomenė ir jos noras naudotis geriausiu produktu. Hedonomikos sąryšis su automobilių kelių kraštovaizdžiu leidžia nagrinėti kelių kraštovaizdį vartotojų atžvilgiu (kaip produktą) ir jį formuoti pasitelkiant tarpdisciplinines žinias.

Keliai gali pasitarnauti ir socialiniam vieningumui, ir socialinei izoliacijai. Aukštos kategorijos kelias, nutiestas šalia ar per gyvenvietę, gali sumažinti apgyvendinimo tankį joje dėl triukšmo ir taršos. Taip pat netinkamai įrengtas kelias gali paversti aplinką urbanistine dykra ir taip sumenkinti jos ekonominę vertę – gyvenamoji aplinka pasidaro nehedonomiška joje gyvenantiems žmonėms.

Kelio trasos parinkimą lemia planavimo, urbanistinės, aplinkos apsaugos ir ekonominės sąlygos, trasuojama turi būti taip, kad kraštovaizdis liktų vieninga aplinka tarsi nedalijama ląstelė, nepažeidžiant joje ekologinio floros ir faunos stabilumo, nemažinant kraštovaizdžio estetinio, vizualinio ir hedonominio potencialo, nekeičiant aplinkos mastelio ir charakterio, atveriant vaizdingas panoramas.

Svarbu paisyti reljefo formų ritmo

Sklandi kelio elementų sąsaja turi užtikrinti ergonomišką, saugų ir greitą važiavimą. Trasa turėtų padėti vairuotojams orientuotis erdvėje – kelio kryptis turėtų būti lengvai suvokiama, aiški toli į priekį. Vizualinių orientyrų sistemos formavimas itin svarbus kelio aplinkos suvokimui gerinti.

Pagrindinis automobilių kelių tiesimo principas reikalauja paisyti kraštovaizdžiui būdingų formų ir linijų. Trasos ritmas turi sekti pagrindinių reljefo formų ritmą. Vertikalias kreives reikia derinti su pagrindiniais reljefo iškilumais ir įdubomis. Kelio ir jo aplinkos formavimas turi sudaryti sąlygas gražioms vietoms apžvelgti ir pabrėžti paties kelio savitumą.

Antai projektuojant kelią kalvų kraštovaizdyje, reikia atsižvelgti į kalvų ir kelio mastelį, kalvų dydį, galimus posūkių spindulius, išspręsti nuolydžio problemą. Vietomis, kur medžiai užstoja ežerą ar pamiškę, juos galima praretinti: tai paįvairins besitęsiančią miško panoramą, važiuoti nebus taip nuobodu. Projektuojant trasą vertėtų ją labiau priartinti prie tokių kraštovaizdžio elementų kaip ežeras, upė, pamiškė ir pan., jei tik tai nesuardo ekologinio ekosistemos stabilumo. Kelias optimaliai bus priderintas prie vietovės topografijos, o keliautojams bus atvertos patrauklios panoramos.

Prioritetas – darnus darinys

Kelių dermės su aplinka klausimai buvo sprendžiami nuo senų laikų: pakelės būdavo apstatomos ir apželdinamos, primityvūs informaciniai ženklai papildydavo aplinką, buvo parenkama atitinkama danga.

Temos: automagistralės, hedonomiškumas, infrastruktūra, Keliai, Kraštovaizdis, KTU, Matijošaitienė, susisiekimas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai