Įėjimas į tualetus ir kitus statinius, kaip atskirai stovinčius pastatus, turi būti atgręžtas į aktyviau naudojamas aikštelės zonas arba pastatus. Tamsiuoju paros metu turi būti gerai apšviestas ne tik pastatas, bet ir takai, vedantys prie jo.
Įrengiant vaikų žaidimų aikštelę, rekomenduojama palikti bent 10 metrų atstumą nuo žaidimų aikštelės įrangos iki poilsio aikštelės ribų; želdiniai gali apsaugoti vaikų žaidimų aikštelę nuo triukšmo, sklindančio nuo kelio. Tankus apželdinimas gali būti tik aikštelės pakraščiuose, bet ne prie pėsčiųjų takų ar poilsio/žaidimų zonų; prie pėsčiųjų takų ar poilsio/žaidimų zonų gali būti sodinami tik pavieniai medžiai arba krūmai, ne aukštesni kaip 60 centimetrų; apželdinimas neturi riboti poilsio aikštelės apžvelgiamumo.
Pavieniai smulkūs pastatai, kuriuose aptarnaujami keleiviai, saugumo sumetimais neturi būti statomi tankiuose želdiniuose arba prie jų. Čia turėtų būti naudojami vietos želdiniai, jų aukštis neturi viršyti 700 milimetrų – tai daro aplinką estetiškesnę ir atbaido vandalus. Nereikia stengtis kuo daugiau aikštelės ploto išasfaltuoti. Aikštelėje turi būti aiškiai atskirti pėsčiųjų ir transporto srautai. Kur įmanoma, reikia naudoti teršalų (alyvos ir sunkiųjų metalų) rinkiklius: sulaikymo tvenkinius (negilius tvenkinius, kurių dugne gali nusėsti teršalai ir paskui būti surenkami) ir biofiltrus (ilgas veja užsodintas tranšėjas, kurios surenka teršalus).
Įrankis eismo įvykiams mažinti
Itin svarbus faktorius eksploatuojant kelius – saugumas, į jį turi būti atsižvelgiama formuojant ir kelių kraštovaizdį. Analizei, kiek kraštovaizdžio hedonomiškumas, saugumas ir juodųjų dėmių (vietos, kuriose 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip keturi įskaitiniai eismo įvykiai – juose žuvo ar buvo sužalota žmonių) skaičius kelyje susiję, panaudotas 2010 metais Transporto ir kelių tyrimo instituto parengtas juodųjų dėmių žemėlapis. Didžioji dalis juodųjų dėmių yra prie didesnių miestų ir kelių sankryžose.
Galima konstatuoti, kad kelių kraštovaizdžio hedonomiškumas nesusijęs su realiu saugumu keliuose – juodųjų dėmių skaičiumi. Akivaizdus to pavyzdys – labiausiai hedonomiškas A6 kelio kraštovaizdis, tačiau juodųjų dėmių skaičius čia yra vienas didžiausių (11 dėmių). Ir atvirkščiai – A8 kelio kraštovaizdis yra labai nehedonomiškas, tačiau šiame kelyje yra tik viena juodoji dėmė. Lyginant kelių kraštovaizdį pagal respondentų vertinamą ir realų saugumą, taip pat matyti, kad jie nesusiję. Taip gali būti dėl to, kad respondentai, žiūrėdami į pateiktą vaizdą, vertino saugumo jausmą kraštovaizdyje, o ne realų saugumą.
Juodųjų dėmių ir hedonomiško/nehedonomiško kraštovaizdžio pasiskirstymo žemėlapiu galima vadovautis siekiant mažinti eismo įvykių skaičių. Prioritetinė šio tikslo įgyvendinimo kryptis turėtų būti keliai, kurių kraštovaizdis – hedonomiškas.
Kraštovaizdis kaip turizmo prekė
Lietuvos teisės aktuose skelbiami kraštovaizdžio tipai turėtų būti papildyti kelių kraštovaizdžio samprata, jie turi užtikrinti projektuojamų kelių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui išsamaus vertinimo būtinumą, kaip šiuo metu užtikrintas poveikio aplinkai vertinimo būtinumas.
