Keli Seimo nariai siūlo prievolę įrengti slėptuves naujai statant visuomeninius pastatus

2022 balandžio 5 d.
Slėptuvė gyvenamame name

Keli Seimo nariai siūlo įpareigoti įrengti slėptuves statant naujus visuomeninės paskirties pastatus, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių.

Statybos įstatymo pataisa numato, kad tokiuose pastatuose būtų įrengtos slėptuvės, užtikrinančios „žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pavojingų veiksnių, atsirandančių ekstremaliųjų situacijų ar karo metu“.

Parlamentarai siūlo, kad pataisa įsigaliotų nuo 2023 metų sausio. Ją teikia socialdemokratai Linas Jonauskas ir Dovilė Šakalienė, „valstietė“ Ligita Girskienė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė.

Pasak iniciatorių, tiekti pataisą juos paskatino Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje paaiškėjusi „kritinė situacija dėl specialiosios paskirties statinių arba specialiai įrengtų patalpų gyventojams – slėptuvių“.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose vietos numatytos maždaug 1,2 mln. arba 44 proc. šalies gyventojų. 

Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniais dažniausiai yra priskirti darželiai, mokyklos, sporto, kultūros centrai ir panašūs statiniai.

Iniciatoriai remiasi Skandinavijos šalių praktika: pateikiami duomenys, kad Suomijoje visuose pastatuose, kur nuolat būna, dirba ar mokosi žmonės, turi būti atominės slėptuvės, Švedijoje 7 mln. gyventojų yra įkurta 65 tūkst. slėptuvių, kai šalyje iš viso yra per 10 mln. gyventojų.

„Europoje Švedija ir Suomija yra geriausiai pasirengusios apsaugoti pakankamą skaičių savo gyventojų. Švedija turi slėptuvių 80 proc., o Suomija – 70 proc. savo šalies populiacijos apsaugai“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.

Lietuvoje statant naujus visuomeninės paskirties pastatus nėra reikalavimo juose įrengti žmonių apsaugai pritaikytas patalpas – slėptuves.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, Lietuvoje kolektyvinės apsaugos statiniuose galėtų tilpti 43 proc. gyventojų, tačiau dauguma jų – 34 proc. – galėtų slėptis tik antžeminiuose aukštuose, kurie nuo aviacinių smūgių neapsaugo.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota daugiau kaip 200 tūkst. įvairių pastatų – gyvenamųjų namų, daugiabučių, komercinės ir kitos paskirties pastatų – turinčių įregistruotus rūsius ar cokolinius aukštus.

 

Šaltinis: BNS

kranas

Svarbiausios statybų, NT, inžinerijos naujienos – nepraleiskite!

    Komentarai