Take įrengti miško lankymo ir pažinimo maršrutai: pastatyti stendai, informacinės rodyklės, ženklai, apžvalgos aikštelės, pavėsinės, lauko baldai, skulptūros ir kiti pažintinę funkciją turintys rekreacinės įrangos elementai.
Nemažai žmonių aplanko informacinį miškų urėdijos centrą (miško muziejų), esantį Kazlų Rūdoje. 1975 metais Kazlų Rūdos bandomajam gamybiniam miškų ūkio susivienijimui pastačius naujus administracinius pastatus, senasis objektas, statytas 1937-aisiais, liko nenaudojamas. Kazlų Rūdos miškininkai jame nusprendė įrengti miško muziejų. Šiandien čia lankantis ir apžiūrint sukauptus eksponatus lankytojams suteikiama kvalifikuota informacija apie miškų būklę, rekreaciją ir gamtosaugą, miškininkų darbus. Pageidaujantys lankytojai gali būti konsultuojami aktualiais miškininkystės ir gamtosaugos klausimais.
Rekreaciniams objektams prižiūrėti ir naujiems įrengti miškininkai kasmet skiria maždaug 140 tūkst. litų.
VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra išskirti 4 valstybiniai draustiniai, kurių bendras plotas sudaro 858 hektarus, ir 3 savivaldybių draustiniai, kurių bendras miškų plotas – daugiau kaip 1042 hektarai.
Kazlų Rūdos valstybinis kraštovaizdžio draustinis (857 hektarų ploto) įsteigtas 1988 metais, siekiant išsaugoti aliuvinių lygumų, suraižytų upelių slėniais, kraštovaizdį. Draustinis patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą.
Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis (827 hektarų ploto) įsteigtas saugant paukščių perėjimo ir poilsio migracijų metu vietą Pietvakarių Lietuvoje. Draustinis įkurtas netoli Lekėčių miestelio, Šakių, Kauno rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje. Bendras draustinio plotas urėdijos teritorijoje – tik 28,7 hektaro (vien miško žemė).
Rūpinasi darbo našumu ir kokybe
Pagrindinis miškininkų rūpestis – ne tik atkurti ir prižiūrėti miškus, puoselėti ir saugoti gamtą – prie šių rūpesčių prisideda ir kelių statyba bei jų remontas. VĮ Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje – daugiau kaip 1193 kilometrai vietos reikšmės vidaus miško kelių. Šiais keliais naudojasi ne tik miškininkai, bet ir privačių miškų savininkai, pamiškėse gyvenantys žmonės.
Kasmet į kelių priežiūrą urėdija investuoja vidutiniškai 800 tūkst. litų. Šiais metais miškininkai skyrė 480 tūkst. litų ir rekonstravo 4 kilometrų kelio ruožą Šališkių bei Jūrės girininkijose.
Daliai miško kelių prižiūrėti urėdijai užtenka turimos technikos, tačiau naujiems keliams tiesti ji samdo specializuotas įmones.
Urėdija taip pat planuoja dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje. Gautos ES lėšos būtų skirtos kelių su žvyro danga remontui Jūrės, Kazlų Rūdos, Bagotosios ir Braziūkų girininkijose. Beje, šie atnaujinti keliai sujungtų ne tik urėdijos, bet ir privačių miškų savininkų miškus.
Šiais metais miškininkai planuoja parduoti 6,9 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. 1 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų numatyta parduoti kirtavietėse – jų įsigyja vietos gyventojai. Didžiąją dalį – 5,9 tūkst. kubinių metrų – atliekų suplanuota parduoti kirtimo atliekų sandėliavimo aikštelėse. 1,2 tūkst. kubinių metrų atliekų miškininkai parduos prieš tai apdengę jas specialiu popieriumi, kad šios apdžiūtų ir pagerėtų jų kokybė.
