• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kazlų Rūdos urėdija: investicijos į darbo našumą atsiperka

2014 gruodžio 12 d.

Pirmieji miškotvarkos darbai Kazlų Rūdos miškuose atlikti dar 1820 metais. 1920-aisiais įkurta Kazlų Rūdos miškų urėdija. Urėdijos miškininkų kasdienybė – miškotvarkos, miško apsaugos, atkūrimo, ugdymo, melioracijos darbai, racionalus miško išteklių naudojimas ir prekyba mediena bei miško ištekliais. VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos išskirtinumas – studentų mokomoji ir gamybos praktika.

Urėdijos teritorijoje – 7 draustiniai

VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos teritorijoje – daugiau kaip 36 tūkst. hektarų miškų, iš jų 29,4 tūkst. hektarų priklauso valstybei. Privatūs ir nuosavybės teisėms atkurti skirti miškai sudaro 5,6 tūkst. hektarų, dar 1,8 tūkst. hektarų – kitų naudotojų miškai. Visi miškų urėdijos administruojami miškai sertifikuoti FSC miškų tvarkymo sertifikatu.

Urėdijos administruojama teritorija driekiasi per dvi apskritis (Marijampolės, Kauno) ir tris savivaldybes (Kazlų Rūdos, Kauno, Prienų). Visi urėdijos miškai suskirstyti į aštuonias girininkijas: Novos, Braziūkų, Agurkiškių, Šališkių, Višakio Rūdos, Jūrės, Kazlų Rūdos ir Bagotosios. Vidutinis girininkijos plotas – 4588 hektarai. Urėdijoje – 16 eiguvų (vidutinis vienos plotas – 2294 hektarai).

VĮ Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje vyrauja trečios ir ketvirtos grupės miškai. Šie sudaro daugiau kaip 23 tūkst. hektarų. Vidutinis medynų amžius – 56 metai. Jaunuolynai sudaro 22 proc., pusamžiai – 51 proc., pribręstantys – 10 proc., brandūs – 17 proc. viso valstybei priklausančio miškų ploto. Urėdijos teritorijos miškingumas – 53,9 proc.

Nuo 1994-ųjų Kazlų Rūdos miškų urėdija vadinama mokomąja miškų urėdija. Mokslinio tyrimo ir mokymo miškai užima apie 705 hektarus miškų ploto, selekcinės sėklininkystės objektai – 136 hektarus.

Prioritetas – ateities miškų kokybė

2013 metais miškų urėdija iškirto 108,4 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos. 763,6 hektaro plote miškininkai vykdė ugdomuosius kirtimus. Dar 10 tūkst. kietmetrių medienos iškirsta sanitariniais rinktiniais kirtimais. Pagrindiniais kirtimais iškirstas 320,8 hektaro plotas. Neplyni kirtimai sudaro 68 hektarus ploto, t. y. 21 proc. viso pagrindinių kirtimų ploto.

2014-aisiais miškininkai yra suplanavę parduoti 101,1 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos ir 6,9 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Mediena parduodama naudojantis elektronine apvaliosios medienos pardavimo sistema. VĮ Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje šiais metais medieną perka tik Lietuvoje registruotos įmonės.

Miškininkai kasmet atkuria tai, kas buvo iškirsta. Miško sodinimo sezonas labai trumpas – trunka dvi ar tris savaites. Geram, produktyviam miškui užauginti būtini kokybiški
sodmenys, šiems – aukštos kokybės sėklos. Genetiškai patikimos sėklos renkamos sėklinėse miškų urėdijos plantacijose, sėkliniuose medynuose, genetiniame draustinyje ir nuo pačių geriausių pirmosios selekcinės grupės medynų medžių. Sodmenys miškui atkurti ir įveisti auginami urėdijos medelyne.

Urėdijoje įveistos sėklinės paprastosios eglės (3,15 hektaro), paprastosios pušies (6,5 ir 6,3 hektaro), juodalksnio (2,7 hektaro), maumedžio (0,96 hektaro) plantacijos, atrinkti pliusiniai medžiai, įveista nemažai kolekcinių, bandomųjų želdinių ir atkeltų tolimų geografinių ekotipų želdinių bei įvairių introdukuotų rūšių želdinių.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad