Šių metų rezultatas padidėjo palyginti su 2012 metais (49,6 balo), o tai rodo pagerėjusią investicinę situaciją savivaldybėje.
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų – vienintelis rodiklis, pagal kurį savivaldybė nusileido šalies vidurkiui. Vidutiniškai tūkstančiui Kazlų Rūdos gyventojų teko 18 veikiančių ūkio subjektų, o šalies gyventojams – 21. Šis skaičius paaugo palyginti su 2012 metais (16,4 tūkstančiui gyventojų). Materialinės investicijos vienam savivaldybės gyventojui sumažėjo 18 proc., t. y. nuo 5524 iki 4518 litų, tačiau vis tiek liko didesnės už savivaldybių vidurkį, kuris siekė 4104 litus.
Įspūdingiausiai savivaldybė atrodė tiesioginių užsienio investicijų srityje: vienam Kazlų Rūdos gyventojui teko 21 953 litai, arba kitaip – 5 kartus tiek, kiek vidutiniškai šalies gyventojui. Tam didžiulę įtaką turėjo savivaldybės parengti investiciniai sklypai su infrastruktūra, skirti naujiems investuotojams pritraukti.
Prie Kazlų Rūdos investicinio patrauklumo kūrimo prisideda ir palanki mokesčių aplinka. Savivaldybėje mokesčiai buvo mažesni už šalies vidurkį. Vidutinis fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus tarifo dydis siekė 437 litus, o savivaldybių vidurkis – 598 litus. Panaši ir nekilnojamojo turto mokesčio situacija: vidutinis tarifas Kazlų Rūdoje siekė 0,68 proc., o šalyje – 0,71 proc. Matyti, kad palanki mokesčių sistema ir savivaldybės iniciatyvos pritraukiant investuotojų davė apčiuopiamos naudos.
Kazlų Rūda pagal pritrauktas Europos Sąjungos (ES) lėšas vienam gyventojui gerokai lenkia daugelį didesnių miestų. Savivaldybė už ES paramą įgyvendino daugybę projektų: išasfaltuotos gatvės, nutiesti vandentiekio, nuotekų tinklai, renovuotos švietimo įstaigos. Tačiau aktyvi savivalda tuo neapsiriboja: pati ieško finansuotojų tam, kad įgyvendintų dar daugiau projektų.
Mažos savivaldybės irgi turi privalumų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius
Sigitas BESAGIRSKAS
Kazlų Rūdos savivaldybę vertinti kiek sudėtinga. Ji palyginti maža, ir pramonės klestėjimo vargu ar galima čia tikėtis. Tačiau verslas Kazlų Rūdoje nėra visiškai miręs. Lietuvos pramonininkų konfederacijos specialistai čia rengia įvairius mokymus, bendradarbiauja su savivaldybės verslo informacijos centru, sulaukia nemažai klausimų apie verslo plėtros galimybes, eksportą ir pan.
Kokių privalumų mažos savivaldybės gali turėti prieš dideles? Tai tik pateikimo klausimas. Buvo pavyzdys, kai prisiviliotas ir Ignalinos rajone įkurdintas vienas Rusijos mokslininkas. Jo pastebėjimai buvo tokie: niekada negalvojau, kad būtų galima dirbti kaime, už lango mėgautis nuostabiu gamtos peizažu, kas rytą išsimaudyti čia pat esančiame ežere. Negana to, vietoje yra laboratorija su šviesolaidžiu internetu, kurį pasitelkus galima bet kada puikiausiai susisiekti su kolegomis visame pasaulyje. Ir galiausiai – nereikia kasdien po kelias valandas praleisti važiuojant į darbą ir atgal į namus, nes gyveni tiesiog kurorte turėdamas visas reikiamas sąlygas.
Būtent tokie ir yra mažesnių savivaldybių privalumai. Tik reikia tinkamai išnaudoti turimą infrastruktūrą. Žinoma, be veiklios vietos valdžios vargu ar galima aukštai pakilti. Mažų savivaldybių merai pirmiausia turėtų galvoti ne apie tai, kaip atsilyginti partijoms už jų kandidatūros iškėlimą, bet apie tai, kaip tapti tikru miestelio šeimininku ir tinkamai skelbti savivaldybės privalumus.
