Kauno centriniame pašte rekomeduojama kurti valstybės valdomą architektūros centrą

2021 rugpjūčio 19 d.
kauno centrinis pastas kauno modernizmas modernism architecture
Martyno Plepio nuotr.

Kauno centriniame pašte rekomenduojama steigti valstybės valdomą architektūros centrą, kuris beveik visas būtų skirtas visuomeninėms funkcijoms.

„Mes rekomenduojame kurti daugiafunkcį kūrybinį klasterį, architektūros centrą-institutą su muziejų, renginių, rezidencijų ir kitomis kūrybinėmis erdvėmis“, – ketvirtadienį vykusiame pristatyme sakė Kauno centrinio pašto pastato galimybių studijos rengimą koordinuojančios viešosios įstaigos „Idėjos miestui“ vadovė, architektė Inga Urbonaitė-Vadoklienė.

Įstaiga pristatė tris skirtingas alternatyvas, kaip būtų galima pritaikyti Kauno centrinio pašto rūmus.

Pirmojoje siūloma įrengti kompaktišką architektūros centrą, daugiau kaip tris ketvirtadalius pastato patikint komerciniams poreikiams – biurams, bendradarbystės erdvėms ir kavinei, taip pat numatant ekspozicijų bei kitas visuomenines erdves.

Antrojoje siūloma įrengti architektūros centrą su muziejine funkcija. Jame viešosioms funkcijoms būtų skiriama kiek daugiau nei pusė patalpų: čia būtų ekspozicijų, daugiafunkcės erdvės, biblioteka ir dirbtuvės, taip pat atsirastų viešbutis, restoranas ir konferencijų salė.

Trečioji alternatyva, kurią studijos rengėjai vertina kaip optimalią, 96 proc. erdvės būtų viešosios paskirties: čia atsirastų architektūros centras su išplėsta muziejine funkcija: kūrybiniais biurais, rezidencijomis menininkams, dirbtuvėmis ir kitomis erdvėmis. Vienintelė komercinę funkciją atliekanti erdvė būtų kavinė.

„Jis yra labiausiai socioekonomiškai gyvybingas, didžiausią pridėtinę vertę kuriantis projektas. Mes turime čia išplėstą muziejinę funkciją, maksimaliai visuomenei prieinamą visą pastatą“, – apie šią alternatyvą sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Pasak projekto rengėjų, visos trys alternatyvos yra finansiškai neatsiperkančios ir reikalautų biudžeto lėšų. Vis dėlto įgyvendinant pirmąsias dvi kiltų pavojus, jog pastatas nebūtų pakankamai atviras visuomenei, būtų sunku kontroliuoti, kad jo nuomininkai tinkamai prižiūrėtų statinį arba jis reikalautų labai didelių intervencijų, kurias sudėtinga atlikti paveldo statusą turinčiame pastate.

„Dėl to mes rekomenduojame valstybei perimti ir tvarkyti biudžeto lėšomis šį objektą“, – kalbėjo I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Projekto rengėjų vertinimu, kompleksas naują veiklą galėtų pradėti 2025 metais. Jo pritaikymo pristatytam scenarijui darbai kainuotų apie 8,66 mln. eurų, dar 1,9 mln. eurų kainuotų pastato įsigijimas. Vis dėlto, pasak projekto rengėjų, pasirinkus šį scenarijų būtų galima tikėtis ir didžiausių pajamų iš nuomos ir renginių.

Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai