„Nuolat ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių projektams, kuriems nepakanka miesto biudžeto lėšų ar kurių negalima finansuoti ES struktūrinės paramos lėšomis. Vienas galimų projektų veiklų įgyvendinimo, finansavimo būdų – viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelio taikymas didelės apimties projektams“, – sakė Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
Nors konkrečių išlygų užsienio ar vietos investuotojams dėl palankesnių sąlygų, lengvatų nėra, meras patikino, kad visiems potencialiems investuotojams skiriamas didelis dėmesys pristatant investicinį miesto patrauklumą ir Kauno miesto savivaldybės galimybes.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Savivaldybė rodo pastangas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius
Kauno miesto savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 4 vietą iš 7 miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo žemesnis už šalies vidurkį (49 balai) ir sudarė 38,5 balo (iš 100 galimų). Įvertinimą neigiamai veikia investicinių sklypų trūkumas, kurį iš dalies lemia užsitęsęs žemės grąžinimo klausimas.
Kauno miesto mokesčių aplinka, palyginti su kitų miesto savivaldybių, yra gera, tačiau nekilnojamojo turto bei žemės mokesčio tarifai šalies ar regiono mastu nėra patys patraukliausi ir nusileidžia Kauno rajonui. Kauno mieste tiesioginės užsienio investicijos kasmet auga nuo pat 2005 metų (3864 litai vienam gyventojui), o vienam gyventojui tenkantis investicijų kiekis padidėjo apie keturis kartus (13 207 litai). Tai apytiksliai tris kartus geresnis rezultatas nei šalies vidurkis.
Prie gerų investicijų rezultatų prisidėjo ne tik patogi geografinė miesto padėtis, bet ir savivaldybės dadamos pastangos. Jos interneto puslapyje gausu investuotojams naudingos informacijos, tačiau ne viskas prieinama anglų kalba. Konkurencinio pranašumo miestui suteikia ir universitetų gausa.
Tačiau svarbu ne tik orientuotis į užsienio investicijų pritraukimą, bet ir skatinti vietines. Kauno mieste materialinės investicijos yra mažesnės už šalies vidurkį ir siekia 4880 litų vienam gyventojui (2012 metais). Mokesčių aplinkos gerinimas ir mažesnių tarifų taikymas gali būti viena priemonių šiam tikslui pasiekti. Taip pat svarbu užtikrinti efektyvų savivaldybės administracijos darbą, kad visi verslui reikalingi leidimai būtų išduodami per kuo trumpesnį laiką.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Reikėtų aiškesnės vizijos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Kaunas išsiskiria gana stipriai išplėtota pramone ir šiuolaikinėmis įmonėmis. Antai kai kurie ekspertai linkę išbraukti iš veikiančių bendrovių sąrašo tekstilės įmones, tačiau Kaune tokių yra ne viena, ir čia dirbantiems žmonėms mokami dideli atlyginimai, palyginti su šalies vidurkiu. Mieste taip pat yra gerų inžinerinės pramonės, statybos industrijos įmonių pavyzdžių. Teko lankytis vienoje bendrovėje, kurioje gaminamos šaligatvių trinkelės. Čia viskas automatizuota, įrangą prižiūri tik vienas žmogus.
Pramonės įmonės Kaune auga, didina eksportą. Joms daugiausia reikia aukštos kvalifikacijos techninio profilio specialistų. Kauno technologijos universitetas (KTU) – viena geriausių tokių specialistų kalvių. Pasikeitus rektoriui, ši aukštoji mokykla labai sparčiai juda į priekį, verslas džiaugiasi akivaizdžiai matomu progresu. Jeigu šis tempas nesumažės, po penkerių metų turėsime iš tiesų pasaulinio lygio universitetą.
Prieš keletą metų KTU pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su pramonės sektoriumi, ir tai turėtų paskatinti proveržį. Universiteto kuruojamas regioninis mokslo parkas – irgi daug žadantis.
Apibendrinant – prielaidų plėtoti pramonę Kauno mieste tikrai yra. Kitas klausimas – bendradarbiavimas su miesto valdžia. Kartais stebina savotiški sprendimai, kai miestas įsigyja niekam nereikalingų pastatų ir nežino, ką su jais daryti. Pažvelgus į istoriją ir pamačius, kas anksčiau vadovavo miestui, tikrai sunku tikėtis, kad buvę merai galėjo duoti Kaunui ką nors pozityvaus. Dabartinis meras – vienas geriausių kada nors buvusių laikinojoje sostinėje.
Vis dėlto ir dabartiniam miesto vadovui vertėtų labiau stengtis siekiant pritraukti investicijų. Teko girdėti vieno skandinavų verslininko, kuris nebuvo apsisprendęs, į kurį miestą investuoti, palyginimą. Pateikęs siūlymą Vilniaus valdžiai, sulaukė apžvalgos apie laisvas zonas, jų infrastruktūrą ir kitus privalumus, taip pat informacijos apie sklypų nuomos sąlygas.
