Statinio statybos techninės priežiūros ypatumams, vykdant daugiabučių gyvenamųjų pastatų atnaujinimą, skiriamas visas reglamento skyrius.
„Visiškai nauja yra tai, kad techninis prižiūrėtojas įpareigojamas ne trumpesniam kaip savaitės laikotarpiui parengti pastato tikrinimų grafiką. Jame turi nurodyti tikslų statinio statybos tikrinimų laiką. Parengtą ir su užsakovu suderintą pastato tikrinimų grafiką jis turi pateikti inspekcijai ir Būsto energijos taupymo agentūrai. Šių institucijų atstovai gali dalyvauti pastato tikrinimuose ir vertinti techninio prižiūrėtojo veiklą. Be to, inspekcija turės informacijos, kokių statinių priežiūrą atlieka vienas ar kitas techninis prižiūrėtojas, ar nustatyta pažeidimų jo veikloje. Į šią informaciją bus atsižvelgiama planuojant statybų, statybos dalyvių veiklos tikrinimus. Nustačius, kad atestuotas statinio statybos techninis prižiūrėtojas padarė Statybos įstatyme numatytus pažeidimus, bus kreipiamasi į atestavimą atliekančią organizaciją“, – aiškino V. Aliukonienė.
Būsto rūmų prezidento J. Antanaičio teigimu, negalima nuvertinti ir pačių gyventojų indėlio į savo gerovės kūrimą. „Tikriausiai kiekviename name yra žmonių, šiek tiek daugiau išmanančių statybas. Jie galėtų padėti bendrijos pirmininkui, projekto administratoriui ir kartu kontroliuoti techninį prižiūrėtoją. Gyventojai privalo prisidėti prie darbų priežiūros, juk jie į namo atnaujinimą investuoja savo pinigus. Būtent jiems, o ne kitiems turėtų labiausiai rūpėti atlikto darbo kokybė“, – įsitikinęs J. Antanaitis.
Tokiai nuomonei pritarė ir VTPSI specialistė V. Aliukonienė. Jos teigimu, gyventojai gali teikti siūlymų visais su jų namo atnaujinimo darbais susijusiais klausimais. Taip pat labai svarbu, kad patys aktyviai stebėtų statybą ir apie nekokybiškai atliekamus darbus ar kitus pažeidimus informuotų projekto administratorių arba VTPSI.
Kitas techninių prižiūrėtojų sarginis šuo – civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. V. Aliukonienė teigė, kad Statybos įstatyme numatyta, jog draudikas užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina techninio prižiūrėtojo padarytą žalą asmens sveikatai arba žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, ir žalą turtui.
Civilinę atsakomybę techninis prižiūrėtojas turi atskirai apdrausti kiekvieno statinio, kurio techninę priežiūrą atlieka, atveju, ne trumpesniam nei dveji metai laikotarpiui. Taip pat jis, kaip ir projektuotojas ar rangovas, Civilinio kodekso numatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. Už normatyviniuose techninės statybos priežiūros dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą nuo 1 iki 5 tūkst. litų.
Galimos spragos
LPĮA vykdomasis direktorius R. Pranaitis įžvelgia keletą spragų, susijusių su techninių prižiūrėtojų draudimu. Jo manymu, situacija sudėtinga, nes kol kas yra labai mažai draudimo kompanijų, kurios sutinka sudaryti techninės priežiūros draudimo sutartis. Nerimą kelia ir aukštos draudimo sutarčių kainos.
„Besidraudžiančio techninio prižiūrėtojo turima kvalifikacija, galima sakyti, yra ignoruojama, nes sudarant sutartis neįvertinama jo turima geroji patirtis. Patyrusiam prižiūrėtojui draudimas turėtų kainuoti mažiau – juk mažesnė galimybė, kad bus padarytas brokas ar kitokia žala. Jauni, nepatyrę prižiūrėtojai, žinoma, gali dažniau pridaryti klaidų“, – svarstė R. Pranaitis.
Kita problema – patys užsakovai nepakankamai atsižvelgia į techninio prižiūrėtojo, kuris būtų juridinis asmuo, samdymo privalumus. Individualiojo gyvenamojo namo statybos darbus gali prižiūrėti ir fizinis asmuo. Bet kai statomi dideli objektai, kur susiduriama su įvairiais technologiniais įrenginiais, inžinerinėmis komunikacijomis, vienam specialistui neįmanoma viską sužiūrėti. R. Pranaitis mano, kad tai gana sudėtinga, todėl jo atstovaujama asociacija rekomenduoja, kad tokį darbą atliktų juridinis asmuo, t. y. įmonė, kuri turi įvairių sričių specialistų. Tokio kolektyvinio techninio prižiūrėtojo darbas būtų kur kas efektyvesnis. Vis dėlto renovuojamiems daugiabučiams gal užtektų ir vieno specialisto.
Tiesa, pats draudimas kokybės juk negarantuoja, o žalos atlyginimas ir padarytų klaidų taisymas namo gyventojams nebūtų maloni procedūra. „Techniniai prižiūrėtojai drausis savo veiklą nuo jau padarytos žalos. O juk problema yra ne tai, kad reikia atlyginti žalą. Reikia stengtis, kad tos žalos nebūtų. Žmonės nori gyventi tokiuose namuose, kur nereikėtų patirti jokių techninių, technologinių ar kitokių sunkumų. Gyventojams reikia, kad jų daugiabutis namas būtų modernizuotas taip, kad jie jaustųsi lyg naujame name, jiems nesvarbios kompensacijos už neatliktą darbą. Žinoma, atsitiktinumų pasitaiko visokių, kartais nesusijusių su atliktais darbais. Bet tikrai nemanyčiau, kad blogai atliktą darbą ar paliktą broką turėtų kompensuoti draudimas. Paprasčiausiai darbas turi būti atliekamas kokybiškai, kad to broko nebūtų“, – mano Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis.
Projektuotojų asociacijos atstovas R. Pranaitis įžvelgia dar vieną problemą atrenkant kvalifikuotus techninius prižiūrėtojus. Pasak jo, tie techniniai prižiūrėtojai, kurie sugeba dirbti keliose darbo vietose ir net skirtinguose miestuose vienu metu, toli gražu negali pretenduoti į gerą kvalifikaciją ir patirtį turinčių darbuotojų gretas.
„Palaikytume iniciatyvą, jeigu VTPSI sukurtų patikimų, kvalifikuotų ir patyrusių techninių prižiūrėtojų registrą. Būtų gerai, jei būtų galimybė rinktis“, – siūlė R. Pranaitis.
