„Supratimas yra toks: aš neturiu pinigų – tai tegul kiti sprendžia problemą. Tačiau ir kiti nenori to daryti. Bet kokiu atveju artimiausiu metu šį klausimą teks spręsti daugumai – reikės keisti šimtus liftų. Kasmet su tuo susijusi situacija tik blogėja“, – sakė įmonės „Mano būstas“ atstovas A. Kubilius.
Keisti ar remontuoti?
Europos Sąjungos (ES) reikalavimuose numatyta, kad eksploatacijos laikotarpį viršijusius liftus privalu keisti naujais arba juos renovuoti. Vis dėlto kurį variantą rinktis? Ekspertų manymu, kartais atnaujinto lifto suma prilygsta pakeitimo nauju įrenginiu kainai.
„Jeigu lifte pakeičiamas vienas ar keli agregatai, tai dar nereiškia, kad visa kita veiks gerai. Gyventojai dažniausiai keičia lifto kabiną, dar vieną kitą smulkmeną, bet lynai, varikliai, kreipiamosios dalys lieka senos. Kabinoje viskas atrodo nauja, estetinis vaizdas geresnis, ir taip sukuriama apgaulinga regimybė. Bet visi kiti įrenginiai, esantys už kabinos – baisios būklės. Žmonės to nemato, jiems atrodo, kad viską pakeitė, nes sumokėjo pinigus. Tačiau neįvertinama, kad problemos liko ir liftas toliau genda. Ir gyventojai mano, kad lieka apgauti. Toks dalinis remontas gali būti atliekamas tik iš bėdos“, – pasakojo A. Kubilius.
Jeigu liftas keičiamas visas, t. y. išmontuojamas senas ir sumontuojamas naujas, jam taikoma ES direktyva, jis žymimas CE ženklu ir visiškai atitinka galiojančius ES standartus bei saugumo reikalavimus. Be to, tai jau naujas daiktas. Jeigu liftas renovuojamas daug ką keičiant, bet kai ką paliekant, tai tos atitikties vertinimas neatliekamas – liftas neatitiks ES standartų saugos reikalavimu.
„Tada kyla klausimas, kiek jis saugus ir ilgaamžis, kiek gamintojas už jį atsako. Manyčiau, keičiant didžiąją dalį senų detalių išlaidos nėra mažesnės, negu keičiant visą liftą. Tad geriau turėti saugų ir patikimą įrenginį“, – sakė bendrovės „Inspecta“ atstovas M. Andriuškevičius.
Bendrovės „Kauno liftai“ generalinio direktoriaus, Liftų įmonių asociacijos prezidento Jono Guzavičiaus manymu, būtų labai šaunu, jeigu liftai būtų atnaujinami atliekant namo modernizavimo darbus ir viešasis pirkimas būtų vienas. Tačiau baigiantis praėjusios valdžios kadencijai priimta viena neteisinga aplinkos ministro įsakymo pataisa, leidžianti generaliniams rangovams patiems rinktis subrangovus. Anksčiau šiam procesui įtaką galėjo daryti gyventojai – patys rinktis medžiagas, įrenginius.
„Prisipažinsiu – kreipiasi daug subrangovų, jie prašo pigiausio, paprasčiausio ir prasčiausio lifto. Tokia tendencija išties kelia nerimą. Jeigu skaičiuojama, kad liftas turi tarnauti ne mažiau kaip 30 metų, jis turi būti tinkamas konkrečiam namui, o ne pats pigiausias ir paprasčiausias. Jeigu liftus keičia pati namo bendrija, gyventojai pasidomi techninėmis charakteristikomis, prašo, kad būtų nerūdijančiojo plieno detalės, kad įrenginys būtų funkcionalus, taupytų elektros energiją. Argi rangovas, rinkdamas liftą ne sau, suinteresuotas taupyti energiją? Ši pataisa turėtų būti peržiūrėta – juk žmonės privalo turėti galimybę patys pasirinkti, kas jiems patogu ir priimtina“, – teigė J. Guzavičius.
Kita problema – įrengti liftus šiuo metu gali bet kas, nes tam nebereikalaujama licencijų. Pavyzdžiui, kištukiniam elektros lizdui sumontuoti reikalinga atitinkama licencija. O liftui, kuris kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų ir kuriuo transportuojami žmonės, įrengti licencijų nereikia. Tad būna, kad liftų montavimo darbus atlieka statybininkai, buvę santechnikai ar kitokie darbininkai.
„Kodėl po to stebimasi, kad liftai veikia nepatikimai, genda? Yra dar vienas keistas dalykas – pastatai, kuriuose yra įrengti liftai, priskiriami ypatingos paskirties statiniams, bet liftus prižiūrėti ir montuoti gali bet kas. Būtina nustatyti tvarką, kad tokius įrenginius turėtų montuoti ir prižiūrėti tik licencijuotos bendrovės“, – įsitikinęs J. Guzavičius.
Taupo energiją ir pinigus
Vadovaujantis naująja daugiabučių namų atnaujinimo programa, valstybė remia energinį efektyvumą didinančias ir kitas nurodytas namo atnaujinimo priemones. Liftai irgi yra priskiriami prie energiją taupančių elementų, todėl yra įtraukti į modernizacijos paramos programą. Tai patvirtino ir Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Jo teigimu, įgyvendinant pastato atnaujinimo projektą lifto keitimo ir remonto priemonėms teikiama finansinė valstybės parama, bet atitinkamai reikia ir gyventojų iniciatyvumo rengti tokius projektus.
„Reikia pripažinti, kad liftas energijos taupo nelabai daug, nes kalbama apie elektros naudojimą. Vis dėlto jeigu name buvo elektrinis didesnio galingumo variklis, tai pakeistas jis bus tikrai efektyvesnis, juk prieš 30 metų namai buvo statomi labai daug negalvojant apie energijos taupymą“, – sakė V. Serbenta.
Taupydami žmonės retai susimąsto apie liftų atnaujinimą ar keitimą, dažniau renkasi pigesnius modernizavimo projektus, daugiau dėmesio skiria šilumos energijos taupymui. Liftų įmonių asociacijos prezidentas J. Guzavičius apgailestauja, kad į renovacijos projektus liftų atnaujinimas įtraukiamas nedažnai.
„Dabar pirmiausia atnaujinami tie pastatai, kurių šilumos ypatybės yra prasčiausios, vadinasi – vieni seniausių pastatų, o tokie dažnai būna be liftų. Vis dėlto šiuo atveju gyventojai turi būti aktyvūs – nederėtų taupyti ten, kur pavojinga sveikatai ar gyvybei. Manyčiau, įsigaliojus reikalavimams dėl mažo energijos naudojimo, senus neekonomiškus ir sveikatai pavojingus liftus bus privalu keisti. Naujos konstrukcijos liftai energijos sunaudoja kur kas mažiau nei senieji: jų varikliai mažesnio galingumo, šachtos apšviečiamos tik tuomet, kai atliekami remonto darbai, kabinoms apšviesti naudojami LED diodai. Gyventojams elektros energijos taupymas turėtų būti labai aktualus“, – įsitikinęs J. Guzavičius.
