Vasarą šilumos siurblys veikia kaip aušintuvas.

Muziejaus mūrai darniai įsilieja į bendrą miesto mozaiką – atrodo, lyg čia jis stovi jau daugybę metų ir mena bendrą miesto istoriją.

Danų jūrų muziejus (nuotraukoje)– nuo pramoninio iki kultūros uosto (Helsingioras, Danija), autorius – „BIG – Bjarke Ingels Group“

Pradėtas statyti 2007 metais, Danų jūrų muziejus (originalus pavadinimas „Museet for Søfart“) vainikavo penkiolika metų kurtą istorinio Helsingioro laivų statybos uosto konversijos viziją. Iškilęs arba, tiksliau, nusileidęs žemiau jūros lygio, tarp Kronborgo pilies ir naujo kultūros centro, 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejus įmūrytas į vieno iš uosto sausųjų dokų sienas, kurios yra po žeme – taip nereikėjo liesti 60 metų senumo doko sienų.

Pagrindinė projekto dilema buvo UNESCO vizualinės greta stovinčios Kronborgo pilies ansamblio apsaugos reikalavimai ir muziejaus prašymas pateikti tokį architektūrinį sprendimą, kuris pritrauktų lankytojų. Todėl projektą kūrusi architektų komanda BIG nusprendė neliesti paties doko, neužstatyti šios pramoninės fosilijos, kuri mena jūrinę Danijos istoriją, bet verčiau jį apjuosti muziejaus erdvėmis.

Verta išskirti suprojektuotus tris dviejų lygių tiltus, jungiančius skirtingas muziejaus sekcijas. Nuožulnus zigzaginis tiltas, einantis per visą doką, veda lankytojus prie pagrindinio įėjimo ir sukuria dinamišką įtampą tarp sena ir nauja. Visos grindys, jungiančios muziejaus parodų erdves su sale, auditorijomis, biurais, kavine ir doko aukštu viduje, yra nežymiai nuožulnios, todėl lankytojai nepastebimai leidžiasi žemiau vandens lygio, palengva pasinerdami į Danijos jūrinių tyrinėjimų pasaulį.

Muziejaus galerijos išdėstytos nepertraukiama kilpa aplink doko sienas. Taip 3 tūkst. kvadratinių metrų dydžio dokas tampa parodos centru – atvira lauko erdve, suteikdamas lankytojams galimybę patirti laivų statybos pramonės dydį ir mastą.

Jau pirmaisiais veiklos metais (2013-aisiais) muziejaus lankytojų skaičius patrigubėjo. Statinys net tapo šio regiono kultūros centru – muziejus visus metus atviras visuomeninei veiklai lauke, parodoms ir renginiams.

„Cantina Antinori“ vyno darykla (provincija San Kašiano in Val di Peza, Florencija, Italija), architektų studija „Archea Associati“

Didžiuliais vynuogynais ir vynu garsėjančio Toskanos regiono Kianto kalnuose 2012 metais subrandintas vyno daryklos projektas įprasmino užsakovo „Marchesi Antinori SpA“ ir architektų studijos „Archea Associati“ išsikeltą tikslą sulieti pastatą su kaimo kraštovaizdžiu, pabrėžiant supančią aplinką ir per juos perteikiant šios vietos, kur gaminamas vynas, kultūrinius bei socialinius bruožus.

Taip gimė ir idėja apsodinti vynuogienojais vyno daryklos stogą, į kurio kontūrą įsiterpia du horizontalūs pjūviai. Pro juos į vidų patenka šviesa, ir esantiesiems pastato viduje per menamą statybos dioramą atsiveria vaizdas į kraštovaizdį.

Pastato fasadas driekiasi išilgai natūralaus šlaito, kuris kartu su vynuogienojais ir žeme sukuria savotišką stogo dangą. Angos ir pjūviai subtiliai atskleidžia požeminį interjerą: biurų erdves, išdėstytas lyg atvira galerija, iškylanti virš barikados.