• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Kas išveda iš „proto“ išmaniuosius namus?

2014 spalio 31 d.

Baimė yra ištikimiausia kiekvienos naujovės bei išradimo palydovė. Ir nors išmanieji būstai pasaulyje diegiami jau kelias dešimtis metų, šalia protingo namo sąvokos vis dar sklando ir išprotėjusio namo idėja.

Panašią mintį – apie agresyviai nusiteikusią ir žmones namuose puldinėjančią buitinę techniką – iliustravo fantastinio siaubo filmo „Galutinis tikslas“ („Final Destination“) režisierius Jamesas Wongas. Kiek saugūs yra šiuolaikiniai išmanieji namai ir ar jie gali „išprotėti“ kartu su visais juose esančiais daiktais, pasakoja automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Namas „protingas“ tiek, kiek protingas jo šeimininkas

Pastatų automatika yra žmogaus proto ir rankų kūrinys, todėl gali gesti lygiai taip pat kaip bet kuris kitas mechanizmas ir didesnės mistikos čia nėra. Nebent įtartumėte, jog jūsų namuose apsigyveno ne itin draugiškas bildukas. Bet jei su tokiu sutvėrimu stogu virš galvos nesidalijate, tuomet yra tik dvi priežastys, dėl kurių pastatų automatika gali sustreikuoti ar net sukelti pavojų. Pirmasis pavojaus šaltinis išmaniajame name, deja, yra žmogiškasis faktorius, tai yra pats šeimininkas arba pastato automatiką suprogramavęs asmuo.

Pavyzdžiui, prieš kurį laiką JAV buvo užfiksuotas atvejis, kai dėl išmaniojo pastato žmonės atsidūrė ligoninėje. Tokiame name gyvenusi amerikiečių porelė, sumaniusi pašėlioti miegamajame, užsidėjo ant veidų kaukes, į kurias apsaugos sistema sureagavo kaip į įsibrovėlius, todėl prileido namus migdančių dujų ir įspėjo apie „įsibrovimą“ saugos tarnybas. Dėl dujų poveikio aistringieji atsidūrė ligoninėje, o spaudoje pasirodė straipsnių apie išprotėjusius namus banga. Nors ne pats namas, o būtent jo šeimininkai pasirinko tokią apsaugos programą, kurioje nurodyta reaguoti į kaukėtus asmenis, todėl greičiausiai kaltinti reikėtų savo trumpą atmintį ir pasidžiaugti, kad ne helovino vakarėlį ar kaukių pokylį su daugybe svečių porelė surengė savo namuose.

„Išmanusis namas yra protingas tiek, kiek protingas yra jo šeimininkas ir automatiką suprogramavęs specialistas. Todėl pastarąjį reikia rinktis itin atidžiai: ne tik kad darbus atliktų kokybiškai, bet ir kad nepritrūktų drąsos pasipriešinti kliento norams jei jie prasilenkia su saugumu“, – pabrėžė „Jung Vilnius“ vadovas.

Saugumo garantas – decentralizuota sistema

Antra priežastis, dėl kurios pastatų automatika gali „išprotėti“, susijusi su technologiniais sprendimais. Mitas apie išprotėjusius namus atsirado įsivaizduojant, jog namuose ar bute yra viena valdymo sistema, tam tikras smegenų centras, kuris gali išeiti iš rikiuotės. Ir išties tokių sistemų, kuomet visos funkcijos patikimos vienam centriniam serveriui, pasaulyje yra. Jos ypač paplitusios JAV. Tuo tarpu Europoje dominuojanti ir į kitas šalis plintanti KNX standarto išmaniųjų būstų sistema paremta decentralizavimo principu, kuomet skirtingos funkcijos (apšvietimo, šildymo, durų, vartų rakinimo ir etc.) išskaidomos per daugybę smulkių sistemos elementų, todėl jokio centrinio mazgo, jokio centrinio serverio ar smegenų nėra ir išprotėti tiesiog nėra kam. „KNX standartas buvo kuriamas remiantis ankstesnių sistemų patirtimi bei trūkumais ir galvojant būtent apie saugumo užtikrinimą“, – akcentavo R.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad