Projektavo taip, kad nebeišsiteko savame sklype ir užgriebė gretimą“, – prisiminė buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas A. Indriliūnas.
Stebina sušlubavusi kokybė
Specialistas neabejoja, kad naują projektuotojų atsakomybės mažėjimo tendenciją užprogramavo 2012-aisiais pasikeitę teisės aktai, kai buvo panaikintas projektavimo įmonių atestavimas.
„Nuo 2012 metų ekspertų įvertintų projektų klaidų skaičius padidėjo, be to, ėmė rastis visiškai elementarių projektavimo klaidų, kokių kelerius metus iki tol beveik nebūdavo. Tad nuo to laiko kiekviena proga konstatuojame, kad projektavimo įmonių atestavimo panaikinimas labai pablogino projektų kokybę, nes projektuotojai ieško ir randa, jų supratimu, lengvų kelių. Pavyzdžiui, ekspertams pareiškus rimtų pastabų dėl projektų, jų autoriai pasirenka kitus specialistus, kurių reiklumas arba kvalifikacija mažesni“, – kalbėjo A. Indriliūnas.
Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas D. Žukauskas teigė, kad šiuo metu kaip tik nemažai diskutuojama apie ekspertizės atsakomybę. „Kiek žinau, formuojasi tokia teismų praktika, kad dažniausiai atsakomybę dalijasi ir projektuotojas, ir ekspertas. Ekspertizę atliekančių įmonių nėra labai daug, dažniausiai jos turi savanoriškąjį draudimą ir stengiasi dirbti gerai, bet pasitaiko visko. Šiuo metu pasisakoma už tai, kad reikėtų labiau detalizuoti ekspertų atsakomybę ir ją griežtinti“, – aiškino D. Žukauskas.
Buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas A. Indriliūnas teigė, kad rimtai į savo veiklą žiūrinčios ekspertizės įmonės pritaria, kad reiklumas ir atsakomybė ekspertizių specialistams būtų didinami.
„Viena vertus, solidus ir patikimas ekspertų darbas turi būti atsvara suprastėjusiai projektų kokybei, kita vertus, tam tikri protingi reikalavimai padėtų ir ekspertizės sektoriui apsivalyti nuo ekspertų, kurie neva spėja rimtai ir atsakingai dirbti keliose įmonėse iš karto. Be to, siekiame, kad Statybos įstatymo pataisose būtų įvestas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ekspertizės rangovui. Kiekviena save gerbianti įmonė įprastai yra apsidraudusi savanoriškuoju draudimu, bet jei, neduokdie, kas nors atsitiktų, ar jis galiotų ir ar draudikas negalėtų išsisukti – kitas klausimas“, – pripažino A. Indriliūnas.
Draudimas – ne prabanga, o būtinybė
Komentaras: Eugenijus BULAVAS, „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje draudimo rizikos ekspertas
Statinio projektuotojo privalomojo draudimo esmė yra projektuotojo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims. Žala gali atsirasti ir galiojant draudimo sutarčiai, ir ne trumpesniu nei penkerių metų laikotarpiu baigus jai galioti.
Taisyklės apibrėžia, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado galiojant draudimo sutarčiai ar kitu šalių nustatytu laikotarpiu. Laikotarpis negali būti trumpesnis už Civiliniame kodekse nustatytą garantinį terminą. Civilinė atsakomybė prisiimama už žalą dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai suprojektuoto statinio, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus. Manyčiau, Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės yra gana geros ir užtikrina trečiųjų šalių interesus.
Palyginti su kitomis draudimo rūšimis, projektavimo priežiūros civilinės atsakomybės draudimo žalų užfiksuojama mažiau. BTA draudimo kompanija daugiausia fiksavo atvejų, kai projektuojant buvo neapgalvota ar tiesiog praleista kokia nors smulkmena. Projektavimo klaidų pasitaiko gana retai, tačiau net dėl menkiausios gali būti patiriami šimtatūkstantiniai ar net milijoniniai nuostoliai.
Užsakovo ir trečiųjų asmenų interesams apginti projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas, be abejo, yra būtinas. Be to, kiekvienas draudikas, gavęs užklausą dėl siūlymo pateikimo ir išsiaiškinęs, kad projektuotojas turėjo žalų, tikrai susilaikys. Tad toks požiūris prevenciškai formuoja draudėjo atidumą ir rūpestingumą, o tai sudaro prielaidas ir projektuotojų paslaugų kokybei augti.
