Projektavimo reikšme statybų procese neabejojama – sakoma, kad prastai suprojektuoto statinio neišgelbės joks statybininkas, o projektuotojų klaidos gali kainuoti ne tik milžiniškus pinigus, bet ir žmonių gyvybes. Saugumo, kokybės garantijas turėtų teikti projektų ekspertizė ir privalomasis projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau ar visada šios priemonės veiksmingos?
Į reikalavimą žiūrėjo atsainiai
Statybos įstatyme šiandien įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad ši prievolė turėtų būti ir prevencinė, ir drausminamoji priemonė.
„Ji turėtų pasitarnauti užsakovui atsitikus draudiminiam įvykiui, bet tuo pačiu draudimo įmokomis skatinti ir pačius projektuotojus atsakingiau žiūrėti į savo darbą. Jeigu projektuotojas, kaip ir bet kuris statybų dalyvis, dirba nekokybiškai, jo projektuotuose objektuose kilo problemų, veikiausiai turėtų ūgtelėti ir draudimo įmokos“, – svarstė D. Žukauskas.
Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, ir projektuotojų, ir rangovų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Statybos įstatymas numato jau nuo 2002-ųjų, tačiau daugelį metų į šią prievolę buvo žiūrima atsainiai.
„Stambiosios įmonės, be abejo, paisė šio reikalavimo, tačiau, kaip paaiškėjo prieš porą metų, daugeliui projektuotojų, rangovų tai buvo naujiena. Tiesiog tuo metu, atsiradus statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimui, buvo sugriežtinta ir kontrolė. Draudimo polisų buvo pradėta reikalauti ir išduodant statybos leidimus, ir atliekant statinių užbaigimo procedūras. Situacija pagerėjo“, – konstatavo D. Žukauskas.
Netenkina dabartinės sąlygos
Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas pripažino, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse yra taisytinų dalykų. „Draudimas neapima visko, ko norėtume. Šiuo metu diskutuojama su Lietuvos draudikų asociacija, kokias draudimo formas dar galėtume pasiūlyti, kad statybų srityje būtų daugiau garantijų užsakovui. Bet tai nėra taip paprasta. Draudimo sferoje egzistuoja perdraudimas, Lietuvoje draudimo paslaugas teikiančios įmonės atitinkamą polisą perdraudžia kur nors užsienyje“, – kalbėjo D. Žukauskas.
Advokatė Vita Kilišauskaitė Statybos įstatyme išskiria keistas išlygas. „Įstatyme įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Įdomu, kad statybos darbus atliekant ūkio būdu – statant pačiam statytojui ir nesamdant rangovo – draustis rangovo civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma. Tačiau jeigu projektuojama ūkio būdu, projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas privalomas“, – komentavo teisininkė.
Anot V. Kilišauskaitės, praktika rodo, kad dažnai žmonės nesupranta statinio projektuotojo ar kitų statybos dalyvių civilinės atsakomybės draudimo paskirties, manydami, kad esant privalomajam civilinės atsakomybės draudimui draudikas privalo atlyginti ir galimą žalą dėl projektavimo įmonės netinkamo sutarties sąlygų vykdymo – praleistų terminų ir panašiai. O projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima tik žalą turtui ir sveikatai dėl netinkamai suprojektuoto statinio. Pašnekovės teigimu, Lietuvoje bylų, kuriose būtų konstatuota statinio projektuotojo kaltė dėl žalos, patirtos jam netinkamai suprojektavus statinį, faktiškai nėra. Įprastai nustatoma dalinė kaltė – tai yra kartu su kitais statybos dalyviais.
Susizgrimba iškilus ginčams
Veiksmingiausia prevencinė priemonė ir vienintelė galimybė išvengti šiurkščių klaidų projekte – ekspertizė, teigė bendrovės Gaisro inžinierių grupės direktorius, buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Almantas Indriliūnas.
Pagal įstatymo raidę ekspertizė privaloma ypatingųjų statinių ir iš valstybės investicijų programų finansuojamų objektų projektams. A. Indriliūnas neneigė, kad savanoriška ekspertizė nepopuliari, nes susijusi su papildomomis išlaidomis. „Kitais atvejais projekto ekspertizė dažniausiai atliekama kilus ginčams tarp projektuotojo, rangovo ar užsakovo. Rangovas, nenorėdamas statyti pagal nekokybiškai parengtą projektą, prašo užsakovo ekspertų vertinimo, juk rangovas statybos kainą pasiskaičiuoja pagal techninį projektą, o jei jame daug klaidų, tai lemia statybos sąnaudų didėjimą – čia geriausias atvejis. Kitais atvejais išvengiama statinio griūties“, – kalbėjo ekspertas.
Tačiau ir privalomąsias statybų projektų ekspertizes atliekantys specialistai skelbia nelinksmą žinią – pastaruoju metu projektų kokybė gerokai sušlubavo. Pašnekovo teigimu, neretai klaidas projektuose lemia blogai parinkta konstrukcijų apskaičiuojamoji schema, neįvertinamos visos apkrovos. „Prieinama iki absurdo. Vienoje savivaldybėje projektuotojas gavo užsakymą suprojektuoti socialinių būstų pastatą.
