Tačiau ne visi turi pakankamai žinių, kaip pritraukti verslininkų, kaip paskatinti investicijas į savo kraštą. Būtina domėtis ne tik tuo, ar duos kuri nors ministerija pinigų, bet ir tuo, kaip paruošti verslui reikiamų specialistų, kokią numatyti trumpalaikę ir ilgalaikę krašto viziją, kaip pritraukti investuotojų. Dažnai mažų savivaldybių merai nepagalvoja, kad derėtų aplankyti verslo įmones ir pasikalbėti apie tai.
Žinoma, negali būti visų sričių specialistas, tačiau tam veikia atitinkamos įstaigos, kuriose dirba kompetentingi specialistai, su jais visuomet galima pasikonsultuoti apie investicijų pritraukimą, apie vienokios ar kitokios verslo srities galimybes. Tartis nekainuoja, o iš to gali gimti neblogų idėjų.
Visos šios mintys tiktų ir Kalvarijos savivaldybei. Jos vadovai galėtų dažniau pasikonsultuoti apie investicijų pritraukimą, apie tai, kaip išnaudoti privalumus.
Pasienyje esanti Kalvarijos savivaldybė galėtų pamėginti prisivilioti investuotoją į automobilių verslą, nes automobilių gabenimu iš Vakarų Europos verčiasi ne vienas gyventojas ar mažesnė įmonė. Būtų galima pagalvoti apie priekabų ar kitokių transporto priemonių gamybą, ne tik apie apgadintų automobilių remontą. Šitaip būtų prieita prie kitokių standartų, verslas būtų pakylėtas į kitą lygį ir atsirastų ilgalaikė perspektyva.
Viltys – tik į ateitį
„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas ANTANAVIČIUS
Kalvarijos savivaldybėje nekilnojamojo turto likvidumas didesnis buvo tuomet, kai Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą ir siena su Lenkija buvo uždaryta. Situacijai pasikeitus nebeliko tokiai zonai būdingos veiklos, o tai turėjo įtakos ir nekilnojamojo turto likvidumui. Dabar, palyginti su kitomis savivaldybėmis, Kalvarijos savivaldybėje nekilnojamojo turto likvidumo statistika yra bene prasčiausia. Ir butų, ir individualiųjų namų sandorių skaičius yra sumažėjęs.
Palyginus šių metų devynių mėnesių nekilnojamojo turto sandorių skaičių su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, matyti, kad šiųmečiai duomenys prastesni, nors daugelyje kitų savivaldybių – atvirkščiai. Sandorių skaičiaus mažėjimas sufleruoja, kad gyventojų pajamos neišaugo ir jie kol kas negali sau leisti gerinti gyvenimo sąlygas, parduoti turimą būstą ir pirkti geresnį, erdvesnį. Dėl to perspektyvos Kalvarijos savivaldybėje atrodo kiek niūrokos, ir panašu, kad rinka stagnuoja.
Kalbant apie ateitį, galbūt tikslingiausia būtų orientuotis į bazinį mažesnių savivaldybių segmentą – žemės ūkio sektorių. Toliau būtų galima tikėtis ekonomikos plėtros ir to, kad atsiras norinčiųjų kurtis, pirkti būstą, kitą nekilnojamąjį turtą.
Šis straipsnis skelbiamas žurnalo „Statyba ir architektūra“ projekte „Kraštas“ (2014 m. nr. 11).
