Savivaldybės teritorijoje dominuoja smulkios įmonės, turinčios 1–4 darbuotojus. Didžiausias veikiančių ūkio subjektų skaičius Kalvarijos savivaldybėje išliko didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių, motociklų remonto ir kitose aptarnavimo veiklos sferose.

Pastarųjų metų statybos mastus Kalvarijos savivaldybės teritorijoje atspindi išduotų leidimų skaičius. Negyvenamosios statybos objektų yra daugiau nei gyvenamosios, ir jų skaičius kasmet didėja nepaisant smuktelėjimo 2009 metais. Naujos gyvenamosios statybos veikla išlieka neaktyvi. Palyginimui – 2011 metais išduota 11 statybos leidimų gyvenamajai statybai ir 38 negyvenamosios paskirties objektams statyti.

Išlieka ryški pramonės orientacija į žemės ūkio produkcijos perdirbimą. Kalvarijos savivaldybės pramonės potencialas koncentruojasi šiaurinėje savivaldybės teritorijos dalyje, Kalvarijos miesto ir Jungėnų kaimo apylinkėse šalia automagistralės
„Via Baltica“.

VERTINIMAS

Investuotojų ieško, o ne laukia

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame savivaldybių indekse Kalvarijos savivaldybė 2013 metais iš 36 vietos pakilo į 9 tarp 53 rajono savivaldybių. Tam nemažai įtakos turėjo ženklus investicinės aplinkos pagerėjimas. 2011 metais ši sritis buvo įvertinta 41,3 balo (iš 100 galimų), o 2013-aisiais – jau 76 balais – tai buvo aukščiau už šalies vidurkį, kuris siekė 48,6.

Palyginti su 2012 metais neženkliai, bet išaugo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. 2012 metų pradžioje jis siekė 11,2, o 2013-aisiais – 12 (šalies vidurkis – 21). Materialinės investicijos vienam gyventojui padvigubėjo nuo 1238 iki 2753 litų, bet pagal šį rodiklį savivaldybė smarkiai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (4104 litai). Tiesioginės užsienio investicijos – sritis, kurioje reikėtų labiausiai pasitempti. Vienam savivaldybės gyventojui teko vos 16 litų tiesioginių užsienio investicijų (vidutiniškai šalyje – 4448 litai). Prie geresnio investicinės aplinkos vertinimo prisidėjo investuotojams paruošti žemės sklypai, taip pat sudarytos penkios naujos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartys.

Kalvarijos savivaldybei pritraukti tiesioginių užsienio investicijų nepadėjo ir vienas mažiausių nekilnojamojo turto mokesčių šalyje, kuris siekė vos 0,3 proc. (vidutinis savivaldybių tarifas – 0,71 proc.). Žemesnis už šalies vidurkį buvo ir vidutinis fiksuotas pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis. Kalvarijos savivaldybėje jis siekė 336 litus, o savivaldybių vidurkis – 598 litus. Tai rodo gerą savivaldybės mokesčių aplinką.

Tam, kad sumažintų atsilikimą investicijų srityje, Kalvarijos savivaldybė pradėjo bendradarbiauti su didžiausia Lietuvos investuotojus vienijančia asociacija „Investuotojų forumas“. Tikimasi, kad tai padės gerinti investicinę aplinką ir pritraukti investuotojų. Savivaldybė tam jau paruošė įvairių priemonių: žada padengti dalį atlyginimo naujų darbo vietų sukūrusiems investuotojams, kai kuriais atvejais laikinai atleisti nuo žemės mokesčio, taip pat sumažinti statybos leidimo išdavimą iki 5 dienų.

Būtina galvoti apie ilgalaikę perspektyvą

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas BESAGIRSKAS

Mažoms savivaldybėms dažnai vadovauja iš tiesų šaunūs merai.