Intensyvėjant urbanizacijai, vis aktualesnė tampa išmaniųjų miestų idėja. Tačiau tokių miestų nebus be išmaniųjų pastatų, kurie išteklius naudoja tvariau. Įvairių šaltinių duomenimis, su pastatais galima susieti apie 39 proc. viso pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Todėl nekilnojamojo turto sektoriaus dekarbonizavimas ir įtraukimas į žiedinę ekonomiką tampa labai svarbiu kovos su klimato kaita įrankiu.
Iš minėtų dujų išlakų net 28 proc. yra susiję su pastatų eksploatavimu. Pastatams šildyti, vėsinti, apšviesti ir kitiems poreikiams reikia daug energijos. Nemaža jos dalis vis dar gaunama deginant iškastinį kurą. Nors atsinaujinančiosios energijos dalis didėja, to nepakanka. Svarbu ir tai, kaip taupiai ji naudojama. Čia ateities miestams padės išmanieji pastatai.
„JUNG Vilnius“ direktoriaus Raimundo Skurdenio teigimu, išmaniosios pastatų valdymo sistemos, priklausomai nuo aplinkybių ir technologinių sprendimų, leidžia sumažinti energijos suvartojimą net iki 40 procentų:
„Nemažai energijos švaistoma veltui vien dėl to, kad naudojame apšvietimą, šildymą, elektros prietaisus tada, kai jų mums nereikia ar kai pamirštame juos išjungti. Taip mes nesąmoningai kenkiame ne tik aplinkai, bet ir eikvojame finansus. Išmaniųjų namų sistemos, tokios kaip JUNG KNX ar JUNG HOME, padeda sumaniai valdyti pastatų funkcijas ir efektyviau naudoti energiją.
Puikus pavyzdys – „JUNG Vilnius“ biuras, pretenduojantis į išmaniausio pastato Lietuvoje statusą. Ant stogo įrengta orų stebėjimo stotelė siunčia signalus į KNX sistemą, kuri automatiškai reguliuoja apšvietimo intensyvumą patalpose ir jų temperatūrą. Vasarą pastatą nuo perkaitimo saugo automatiškai valdomos žaliuzės, taip sumažinant oro kondicionavimo poreikį. Pastatas dinamiškai reaguoja į aplinką ir automatiškai koreguoja įvairius parametrus, taupydamas energiją ir mažindamas išlakas“, – teigia R. Skurdenis.
Prisidėti gali net ir jungiklis
Likę 11 proc. anglies išlakų priskiriamos statybinėms medžiagoms ir statybos darbams. Todėl svarbu, kad net ir tokia maža interjero detalė kaip jungiklis būtų pagaminta tvariai ir iš perdirbamų medžiagų.
„JUNG asortimente yra „Cradle to Cradle“ bronzinį sertifikatą turinčių produktų – jie apima LS 990, AS 500, A 550, A FLOW ir A CREATION serijas. Sertifikatas liudija, kad šie gaminiai atitinka griežtus tvarumo kriterijus, yra pagaminti naudojant atsinaujinančiąją energiją ir per visą savo gyvavimo ciklą nedaro neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai. Dar vienas tvarus pasirinkimas – mūsų A VIVA serijos stiklo rėmeliai, kurie yra ilgaamžiai ir gali būti perdirbami. Tokie produktai lengviau įtraukiami į žiedinės ekonomikos ciklą“, – papildo R. Skurdenis.
Sujungiant išmaniųjų pastatų valdymo technologijas ir naudojant tvarias statybos bei apdailos medžiagas, galima sukurti draugiškesnius ateities miestus, kurie mažiau kenkia aplinkai ir atitinka žiedinės ekonomikos principus.
