Penktojo fasado – plokščiojo stogo – panaudojimas suaugusiųjų poilsiui ar vaikų žaidimams, daržovių lysvėms Lietuvoje nebėra naujiena. Apželdinti plokščiuosius stogus dažniausiai renkamasi dviem atvejais: arba norint, kad pastatas įsilietų į kraštovaizdį, arba savo tūriais darytų mažesnį poveikį susiformavusiai vertingai gamtinei aplinkai.
Apželdintiems stogams – ne tik estetinė funkcija
Įmonės „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson teigė, kad Lietuvoje projektuojant apželdintus stogus kol kas didžiausias dėmesys skiriamas estetikai ir funkcijai, siekiant vystyti pirkėjui patrauklų nekilnojamąjį turtą, ir tai beveik visuomet yra investuotojo pasirinkimas.
Statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja statytojo investuoti į apželdintus stogus ir taip mažinti kietus urbanizuotų teritorijų paviršius bei gausėjančius kritulius, kurie per liūtis visiškai perpildo lietaus nuotekų sistemas Vilniuje, o plaudami užterštus miesto paviršius suteka tiesiai į upes. Kraštovaizdžio architektės siūlymu, apželdintas stogas galėtų būti skaičiuojamas kaip želdynas, nors šiuo metu želdynu laikomas ir į privalomąjį procentą įskaičiuojamas tik krūmais ir medžiais apželdintas požeminės automobilių aikštelės stogas. Reglamentuota prievolė techniškai kokybiškai įrengti apželdintą stogą taip, kad jis visavertiškai infiltruotų lietaus vandenį ir tarnautų kaip želdynas, išspręstų želdynų kiekio sklype klausimą.
Kitose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, jau nuo 2016 m. statytojai turi prievolę vystydami gyvenamąjį kompleksą nedidinti lietaus nuotekų, pasiekiančių lietaus nuotėkynes, o visą lietaus vandenį natūraliai infiltruoti į gruntą arba sulaikyti ir panaudoti sklypo reikmėms. Taip sprendžiama potvynių grėsmė, kylanti miestams ir priemiesčiams sparčiai „kietėjant“. Tai labai aktualu ir Vilniui: apželdinti stogai mieste – galimybė išsaugoti kraštovaizdžio ir gyvenamosios aplinkos kokybę bei vystyti tvaresnį miestą. „Tačiau tai turi tapti įstatymu paremta prievole planuotojams ir statytojams. Tuo mes labai atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos valstybių“, – komentavo pašnekovė.
Beveik visų Vilniaus mieste šiuo metu vystomų nekilnojamojo turto kompleksų (gyvenamosios, administracinės, komercinės paskirties) atviros žaliosios erdvės formuojamos ant perdangos, po kuria žemyn leidžiasi du ir daugiau požeminių automobilių stovėjimo aikštelių aukštų, siekiant optimaliai ir pelningai išnaudoti brangią miesto žemę. „Šiandienos iššūkis mums yra užtikrinti žaliosios erdvės ant stogo estetinę, funkcinę ir biologinę kokybę, turint daug konstrukcinių ir dažnai finansinių apribojimų“, – reziumavo kraštovaizdžio architektė.
Augalinio grunto storis, laidumas vandeniui, grunto drėgnumas, derlingumas ir įšalas žiemos metu skirtingai veikia augalus natūraliame žemės sluoksnyje ir ant perdangos – čia sąlygos atšiauresnės, todėl ne visi, įprastai gerai žiemojantys augalai gali sėkmingai augti. „Pavyzdžiui, labai gaji viksva, pasodinta ant stogo terasų su 45 cm grunto ir automatiniu laistymu, po žiemos atžėlė labai negausiai. Prie neigiamų veiksnių reikia paminėti ir pastatų formuojamus skersvėjus, kurie žiemą ypač atšiaurūs“, – komentavo R. Sanderson.
Dėl šalčio, dažnų užšalimo ir atšilimo ciklų būtina parinkti atsparesnius augalus, nes gruntas peršąla iki perdangos. Dėl besikaitaliojančio užšalimo išbandymas tenka lietaus drenažo sistemoms, ypač ten, kur numatoma natūrali infiltracija.
Užsienio praktika Lietuvai?
Anot pašnekovės, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, komandoje būtini įvairių sričių specialistai, šiuo atveju – kraštovaizdžio architektai. Šių profesionalų įsitraukimas nuo pat pirmų projektavimo proceso dienų leidžia išvengti dalies problemų, iškylančių statybų ar pastato eksploatacijos metu.
Kokybiškai įrengti funkcionuojantį apželdintą stogą Lietuvoje, atsižvelgiant į klimato niuansus, tikrai įmanoma. Tačiau, pašnekovės žodžiais, svarbu laiku priimti teisingus technologinius sprendimus, o tai visuomet atsiremia į biudžetą. Taigi, jei stogo apželdinimas – užsakovo sprendimas, kartais yra tiesiog taupoma jo atsisakant.
Kitose Europos Sąjungos šalyse tokių sunkumų kyla mažiau, nes apželdintų stogų įrengimas jau yra prievolė, kurią statytojas privalo išpildyti, jeigu apskritai nori plėtoti projektą. „Čia turime scenarijų, kur galima ir įdomesnė architektūra, ir geresnė žaliųjų viešųjų erdvių kokybė. Tuo pat metu keičiasi požiūris į projektuojamą aplinką, ieškoma naujų išraiškos priemonių architektūros, supančios aplinkos savitumui, išraiškingumui ir charakteriui išreikšti.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis teigė, kad įprastų sutapdintų stogų šilumos izoliaciją dengia ruloninė hidroizoliacija, o eksploatuojamų stogų hidroizoliacija yra po šilumos izoliacijos sluoksniu. Virš šilumos izoliacijos yra įrengiama grindų danga.
Atsižvelgiant į eksploatuojamo stogo paskirtį, skiriasi šilumos izoliacijos tipas ir grindų danga. Eksploatuojami stogai gali tapti žmonių susibūrimo terasa, apželdintu stogu, baseinu ant stogo arba automobilių stovėjimo aikštele. Įrengiant žmonių susibūrimo terasas, grindų dangai dažniausiai parenkamos plytelės, trinkelės arba betonas. Automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač ant aktyviai eksploatuojamų stogų, pavyzdžiui, prekybos centrų, rekomenduojama rinktis betoninę grindų dangą.
Kai kur naudojamos betoninės trinkelės, tačiau J. Valivonis nemano, kad tai racionalus sprendinys.
Atsižvelgiant į eksploatuojamo stogo paskirtį, yra naudojamas skirtingo tipo betonas, kurio fizinėms ir mechaninėms savybėms keliami skirtingi reikalavimai. Vienas jų – betono sluoksnyje privalo būti įrengtos temperatūrinės-deformacinės ir temperatūrinės siūlės. Įrengiant eksploatuojamus stogus, svarbus konstrukcinis elementas yra drenuojantis sluoksnis, kuris didele dalimi ir nulemia sėkmingą stogo eksploataciją.
Kas veikia eksploatuojamus stogus?
Eksploatuojamus stogus naudojimo metu veikia vanduo, sniegas, ledas, cheminės medžiagos, neigiama ir teigiama temperatūros, saulės šviesa, taip pat naudojimo apkrovos (automobilių vertikalios ir stabdymo apkrovos, žmonės, sniegas, jo valymo mechanizmai ir mašinos). Eksploatuojant tokius stogus, būtina tvarkingai prižiūrėti deformacines siūles, vandens surinkimo latakus ir vandens surinktuvus. Nuo didelių plotų eksploatuojamų stogų sniegas privalo būti valomas lengva specialia technika. Nepageidautina naudoti technikos su sniego stūmimo peiliais, nes gali būti pažeista stogo danga, vandens surinkimo latakai ar deformacinės siūlės.
VGTU mokslininkas nesiūlo naudoti sniego tirpiklių, kurie daro cheminį poveikį dangoms, taip pat ir betonui. Privaloma nuolat prižiūrėti vandens surinkimo latakus ir juos valyti. Lietaus vandens surinkimo sistemoje privalo būti įrengti smėlio (šiukšlių) surinktuvai, kad neužkimštų lietaus kanalizacijos vamzdynų. Įrengiant betoninę dangą, labai svarbi tinkama betono sudėtis ir betonavimo technologija. Neteisingai parinkus betono sudėtį arba pažeidus betonavimo technologiją, apkrovų ir išorinio atmosferos poveikio veikiama eksploatuojamo stogo betoninė danga gali gana greitai būti pažeista.
Betoniniam sluoksniui ir dangoms keliami specialūs atsparumo šalčiui ir cheminėms medžiagoms reikalavimai. Tiek betonas, tiek specialios dangos ar plytelės privalo būti gana didelio atsparumo šalčiui. Taip pat eksploatuojamo stogo viršutinius sluoksnius veikia neigiama, o vasarą aukšta teigiama temperatūra. Susidaręs didelis temperatūros pokytis sukelia žymių deformacijų. Įrengiant stogus su betoninėmis dangomis, svarbu gerai apskaičiuoti atstumą tarp temperatūrinių-deformacinių siūlių ir temperatūrinių siūlių bei tinkamai jas išdėstyti dangoje. Privaloma apskaičiuoti deformacinių siūlių plotį ir parinkti tinkamas jų medžiagas. Ypač svarbu teisingai įrengti hidroizoliaciją ties deformacinėmis siūlėmis, ties vandens surinkimo latakais ir surinktuvais. Taip pat privalo būti teisingai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis. Pažeidus hidroizoliacinį sluoksnį arba klaidingai įrengus hidroizoliaciją ties deformacinėmis siūlėmis, vandens surinkimo latakais ir surinktuvais, per eksploatuojamą stogą sunksis vanduo, o hidroizoliacijos pažeidimo vietą nustatyti bus labai sudėtinga.
Įrengiant apželdintą stogą, reikalingos daug didesnių matmenų (skerspjūvių) laikančiosios konstrukcijos. Tai reiškia, kad pabrangs laikančiosios konstrukcijos, jų schema irgi bus visai kita. Virš hidroizoliacinio sluoksnio bus keletas papildomų sluoksnių: barjerinis sluoksnis, kuris apsaugo stogo hidroizoliaciją nuo pažeidimo augalų šaknimis; drėgmę kaupiantis ir drenažinis sluoksniai. Po augaliniu sluoksniu privalo būti drenažinis sluoksnis. Lyginant su įprastu stogu, atsiradę papildomi sluoksniai sukels papildomų apkrovų laikančiosioms konstrukcijoms.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama įrengiant eksploatuojamą stogą, anot J. Valivonio, yra stogo konstrukcijų svorio padidėjimas, kuris sukels papildomų apkrovų, ir apatinės, stogą laikančiosios konstrukcijos, privalančios būti daug didesnės laikomosios galios, tad padidės svoris į kolonas ir pamatus – čia irgi padidės konstrukcijų matmenys. Antra, būtina tinkamai įrengti visus sluoksnius, nes tai daro įtaką augalų augimo kokybei ir įrengto stogo vaizdui. Taip pat būtina užtikrinti stogo hidroizoliacijos apsaugą. Pažeidus hidroizoliaciją tektų nukasti visą stogą.
Galiausiai, įrengiant apželdintą stogą, ypač tuo atveju, kai jo lygis sutampa su greta esančiu žemės paviršiumi, negalima ant stogo važinėti automobiliais, pakrautais grunto (projektuojant dažniausiai šios apkrovos būna neįvertintos), grunto sandėliuoti dideliuose kaupuose. Rekonstruojant pastatą ant įprasto stogo, nepatikrinus jų laikomosios galios, negalima įrengti žaliojo stogo. J. Valivonis prisiminė du atvejus Vilniuje, kai, nesilaikius šių reikalavimų, į pastatą įvirto sunkvežimiai.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 2.