• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Kaip gali atrodyti skaitmeniniai miestai?

2016 lapkričio 7 d.

Pirmąkart Baltijos šalyse – Vilniuje, Rygoje ir Taline – surengtas turas „Kas slypi už BIM“ skyrėsi nuo panašia tema rengiamų konferencijų. Šįkart į BIM (ang. Building Information Modeling) fenomeną buvo pasistengta pažvelgti platesniu kampu: nuo vieno pastato ribų – iki viso skaitmeninio miesto, nuo projektavimo ir statybos – iki naudos valdant turtą. Į BIM besidominčiųjų specialistų sąrašus siekta įtraukti ir užsakovus, nekilnojamojo turto vystytojus, savivaldybes, valdžios institucijų atstovus, o taip pat – pasidalyti patirtimi su kaimynais iš Latvijos ir Estijos.

BIM ribos plečiasi

Baltijos turą „Kas slypi už BIM“ organizavo įmonės „In Re“ (Lietuva), „MikroKods“ (Latvija) ir „Cadsys“ (Estija) kartu su technologiniu partneriu „Bentley Systems“. Bendrovės „In Re“ direktoriaus dr. Vladimiro Popovo nuomone, šiandien BIM – visiems toli gražu ne naujiena. „Dažniausiai visose konferencijose kalbama iš esmės apie tą patį: apie 3D modeliavimą, duomenų, informacijos kaupimą, jos panaudojimą projektavimo ir statybos procesuose. Mūsų tikslas buvo į BIM fenomeną pažvelgti dar plačiau – nors BIM ir yra 3D „protingų“ modelių sukūrimas, bet toli gražu ne vien tai. Juk ši informacija yra kuriama ir naudojama visuose statinio gyvavimo cikluose. Pagrindinis BIM tikslas yra visiems procesams sukurti patikimą ir nenutraukiamą informacijos šaltinį sprendimams visiems pastato gyvavimo ciklams: projektavimui, gamybai, statybai, o svarbiausia – eksploatacijai. Norėjome praplėsti BIM „rėmus“, pabandyti išmatuoti jo gylį, plotį ir ilgį“, – aiškino V. Popovas ir pridūrė, jog tobulėjančios technologijos plečia ne tik BIM suvokimo ribas, bet ir atneša naujas technologines galimybes, kurios vakar dar buvo neįsivaizduojamos. Kartu tai nemenkas iššūkis – turime išmokti naudotis gaunamais duomenimis.

Jam antrina kolega, bendrovės „In Re“ Projektų vystymo direktorius dr. Arūnas Urbšys: „Vietoje požiūrio į BIM, kaip į 3D modeliavimo įrankį, turo konferencijoje Vilniuje stengėmės pažvelgti, kas už jo slypi. Juk BIM prasideda nuo aplinkos konteksto įvertinimo – kur stovės būsimas statinys, kaip jis įsikomponuos į aplinką, kaip toji aplinka jį paveiks. Projektavime dar tradiciškai vis taikoma CAD sąvoka, kai tuo tarpu CAD yra jau atgyvenęs dalykas – atsiranda parametrinio modeliavimo įrankiai, brėžiniai tampa intelektualia, dinamiškai prisitaikančia modelio dalimi, vartotojo darbo įpročius stebi pati programa ir siūlo, kokius disciplininius įrankius reikia taikyti arba kokius mokymosi kursus jam reikia išklausyti. Šiandien BIM yra daug daugiau nei pastatai – tai teritorijų planavimas ir miestų statyba, tai keliai ir geležinkeliai, visa pramonės ir energetikos infrastruktūra, miestų ir gyvenviečių komunalinis ūkis, tai didžiulė ekonomikos dalis. BIM technologijos išeina iš pastato projektavimo rėmų ir išsiplečia iki miestų vystymo planavimo priemonių, valstybės valdomų erdvinių duomenų centralizavimo ir paskirstymo. Būtent dėl to reikia, kad į BIM veiklą kuo greičiau įsitrauktų kuo daugiau suinteresuotų institucijų.“

Užsakovų rezultatai netenkina

Į daugiau nei pusantro šimto dalyvių, susirinkusių iš valstybinių organizacijų, viešųjų įstaigų bei privačių kompanijų, dirbančių ar susijusių su statybos ar plėtros projektų vystymu, projektavimu, statyba, turto ir ūkio valdymu, kreipėsi Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas: „Tokios konferencijos turėtų pritraukti kuo daugiau užsakovų atstovų. Būtina, kad jie pamatytų BIM naudą – tuomet situacija statybos sektoriuje galėtų pasikeisti iš esmės. Statybininkų asociacijos narių apklausa yra parodžiusi, jog nė vienas jų nėra patenkintas gaunamais projektais. Nežinojimas, ką galima daryti su BIM, verčia pirkti tai, kuo nėra patenkinti nei užsakovai, nei rangovai. Todėl reikia kuo greičiau pradėti galvoti, kaip taikyti BIM metodologiją, kad būtų naudojamos pažangiausios technologijos, leidžiančios detaliai parodyti užsakovo lūkesčius, pademonstruoti, kaip atrodys ir funkcionuos būsimas statinys, kokie bus jo statybos ir eksploatacijos kaštai, rinktis iš kelių galimų variantų geriausią. Deja, inovacijų greitis, kalbant apie BIM, pas mus dar per mažas.“

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento nuomone, mūsų šalies statybos sektorius skaitmenizuojamas dar gana lėtai. Tam reikėtų tam skirti daugiau dėmesio, o ypač valstybiniam sektoriui, kad Lietuva būtų konkurencingesnė. BIM yra vienas iš instrumentų, kuris praplečia žmogaus galimybes: žinias, mintis, padeda susidaryti tikslesnį vaizdą apie objektus, valstybės infrastruktūrą ir net 3D miestą, kurio siekį turėtų turėti visų miestų merai.

Kaip plačiai šiandien BIM paplitęs pas mus? Tai galėtų gerai iliustruoti D. Gedvilo pateiktas pavyzdys. Kai Lietuvos, Latvijos ar Estijos darbo skelbimų portaluose galime rasti vos 2–3 pasiūlymus BIM projektų vadovams, Jungtinės Karalystės darbą siūlančiuose portaluose panašių skelbimų yra virš 1300. Lietuva nėra tūkstantį kartų mažesnė – vadinasi, skiriasi užsakovų požiūris į darbo našumą, į naujausias technologijas.

„Akivaizdu, jog Baltijos šalys dar yra tame brandos lygyje, kuomet reikia šviesti visus specialistus – tada ir pasikeis situacija“, – mano D. Gedvilas.

Didžiausia BIM nauda

Konferencijoje Vilniuje pranešėjai iš įvairių šalių kalbėjo apie technologijas ir darbo principus, kurie dar mažai taikomi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Jų pranešimai apėmė sprendimus visam bet kurio infrastruktūros objekto gyvavimo ciklui: aplinkos konteksto surinkimą ir integraciją būsimam projektui; pasiruošimą projektavimui ir projektavimą; pasiruošimą statybai ir statybą; pastatytos situacijos fiksavimą, pasiruošimą eksploatacijai ir turto valdymą; platformą informacijos ir procesų valdymui viso gyvavimo ciklo metu.

Akivaizdu, jog didžiausia BIM nauda akumuliuojasi būtent objekto valdymo periodu. Juk suprojektuojama per metus, pastatoma per pusmetį, o pastatai eksploatuojami dešimtmečiais. Tačiau efektyvi eksploatacija galima tik įvaldžius skaitmenines technologijas ir pasinaudojant projektavimo ir statybų metu sukaupta intelektualia informacija apie statinius. Tai buvo akcentuojama visos konferencijos metu.

Konferencijoje „SWECO Lietuva“ Energetikos padalinio viceprezidentas Visvaldas Šavelskis pristatė pramoninių vamzdynų trimačio modeliavimo ir analizės technologijas, dažnai neminimas visai, kai kalbama apie BIM. Įdomiausia tai, kad „SWECO Lietuva“ pristatomas projektas – elektrinė Estijoje. Šis pavyzdys gražiai įsikomponavo į Baltijos turo tematiką – estai savo ruožtu atvežė jų vartotojų pranešimą apie moderniausių realybės modeliavimo technologijų taikymą naudingųjų iškasenų pramonėje.

Skaitmeninio miesto tematikoje išskirtinai galima būtų paminėti nekilnojamojo turto vystytojus bendrovę „Merko statyba“, kurie pirmieji nusprendė išbandyti moderniausias realybės modeliavimo ir gyvos vizualizacijos technologijas.

Šiuolaikinės technologijos ateities miestams

Visame pasaulyje pradedami vystyti ateities skaitmeniniai miestai. Šiuolaikinės technologijos jau yra pasirengusios tai daryti dar sparčiau. Gali skambėti keistai, bet prognozuojama, jog ateityje BIM gali visai nelikti.

„Tačiau nereikia to suprasti tiesiogiai – tai reiškia, kad technologijos, šiandien taikomos tik statybai, ateityje integruosis į kitas išmaniąsias paslaugas, ir BIM bus visur, tik niekas jo specialiai neišskirs. Pagalvokime apie turizmą, kultūros paveldo išsaugojimą, efektyvų komunalinių tinklų valdymą 3D erdvėje, pritaikymą mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos, transporto valdymo sritims – visur trimatė aplinka, skaitmeninė aprašomoji informacija apie statinį, jo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, energinio efektyvumo savybes, yra aktuali. Įsivaizduokime, kad mobiliajame telefone miestietis galės matyti oro srautų pasiskirstymą ir nuo to priklausantį oro taršos lygį – tai aktualu jo sveikatai. Pabandykime įsivaizduoti komunalinių paslaugų inžinierių, užsidėjusį 3D akinius ir gyvai matantį, kas yra po žeme, kur yra vamzdynai ir, maža to, galintį perskaityti tų vamzdynų eksploatacinius parametrus bei nuspręsti, ar gretimas kvartalas bus aprūpintas paslaugų teikimu, jei šioje vietoje būtų iškasti vamzdžiai ir nutrauktas tiekimas. Įsivaizduokime, kad miesto savivaldybėje stovi ne medinis maketas, o rankomis valdomas ekranas, kur žmonės gali vartyti miesto 3D modelį ir matyti, kokie yra miesto vystymo planai, ką pirkėjas matys pro savo langus, jei įsigys būstą konkrečioje vietoje. O gal visa tai jis stebės jau ne ekrane, o 3D hologramoje?“,– svarsto A. Urbšys.

Šiandien technologijos žengia septynmyliais žingsniais, todėl norisi tikėti, jog po metų vėl planuojamame rengti „Kas slypi už BIM“ ture daugelis šių įsivaizdavimų jau bus tapę realybe.

bim_2016_11_07_3

bim_2016_11_07_4

bim_2016_11_07_6

Komentarai

statyba ir architektura
archicad