„Toliau tinka naudoti ir visos kitos, formalios ir neformalios, instrukcijos, – komentavo S. Puodžiūnas. – Tuomet nereikės nieko auklėti ar rūpintis tuo, kad dideliame aukštyje dirbantis statybininkas būtų prisisegęs. Žodžiu, visi darbuotojai, visos grandys turi griežtai vykdyti teisiškai numatytus ir parašu patvirtintus įpareigojimus. Įmonėse negali būti toleruojamas ir skatinimas ar atsiskaitymas „vokeliais“ – nuo to pradeda formuotis visi žalingi įpročiai.“
Darbui užsienyje – didesni reikalavimai
Panašių nuostatų laikomasi ir Švedijoje, kur beveik dvejus metus projektą vykdė Lietuvos įmonė „Eugensa“. Įmonės generalinis direktorius Eugenijus Voisiat nesiskundžia tuo, kad sėkmės kelią į objektą Stokholme teko kloti daugybe įvairiausių sertifikatų ir kitų dokumentų. Kad galėtų pradėti elektros įrengimo darbus tiesiamame Stokholmo šiaurinio apvažiavimo tunelyje Norra Länken (tai vienas didžiausių Šiaurės Europos kelių tunelių projektų), kiekvienas bendrovės darbuotojas turėjo įveikti atestaciją: išklausyti Lietuvoje ir Švedijoje ne vieną instruktažą ir gauti mažiausiai po keturis sertifikatus. Darbuotojai turėjo išlaikyti darbo saugos, priešgaisrinės saugos, elektros saugos, pirmosios medicinos pagalbos egzaminus.
Bendrovės „Eugensa“ vadovai džiaugiasi, kad švedų valdininkai buvo lankstūs ir darbininkams iš Lietuvos nereikėjo laikyti egzaminų švedų kalba. Jie vyko angliškai ir netgi su vertėjo pagalba. „Tai teisingas požiūris – juk egzamino tikslas – ne patikrinti specialisto švedų ar anglų žinias ar įvykdyti formalumą pažymėjimui gauti, bet išmokyti žmogų tam tikrų darbo saugos reikalavimų“, – komentavo E. Voisiat. Jis gyrė ir švedų reikalavimą įgyti pirmosios medicinos pagalbos pažymėjimą. Lietuvoje jo reikalaujama tik siekiant vairuotojo teisių, bet kas galėtų teigti, kad tai nereikalinga statybų aikštelėje?
Papildomų instruktažų skaičius dirbant Švedijoje priklauso nuo objekto darbų specifikos. Kiekvienas objektas turi savo specifiką: tunelis – vieną, rūdos kasykla – kitą, gyvenamoji statyba – trečią, kruiziniai laivai – ketvirtą, taigi įvadinis instruktažas neišvengiamas. Pradedant darbus Stokholmo tunelyje pirmąjį instruktažą vedė projektų vadovai, vėliau teisę atlikti šią pareigą gavo specialiai tam pasirengęs „Eugensos“ specialistas. „Taigi galima sakyti, kad turėjome šiame projekte savo darbų saugos specialistą“, – aiškino bendrovės vadovas.
Pažeidimai dėl alkoholio netoleruojami
Kas nutiktų, jei švedai pamatytų statybų objekte nuo alkoholio apsvaigusį žmogų? „Tai būtų bomba, didžiausias pažeidimas, niekas nesuprastų tokio piktnaudžiavimo“, – neabejoja E. Voisiat.
Saugodamiesi tokių nemalonumų, bendrovės „Eugensa“ darbų vadovai ir Stokholme disponavo Lietuvoje įprasta priemone – alkotesteriais. Šie buvo naudojami kilus įtarimų. Savo blaivumo faktą darbuotojams rytais tekdavo patvirtinti ir parašu specialiame žurnale. Šalia kiekvienąkart turėjo pasirašyti ir kolega laiduotojas.
Ir vis dėlto kelių incidentų, kai dėl alkoholio vartojimo teko nutraukti darbuotojų komandiruotę Stokholme, bendrovės vadovai neišvengė. „Įmonei tai nemažas nuostolis: juk tenka išsiųsti namo žmogų, į kurį nemažai investuota – rengti apmokymai, nupirkti kelionės bilietai ir t. t. Bet nepaisymas galėtų kainuoti dar brangiau“, – sakė E. Voisiat. „Eugensos“ vadovas neslepia po tam tikro laiko suteikęs abiem prasižengusiems darbuotojams ir po antrą progą. Tai nepasiteisino. „Nežinia, ar žmogus galvoja, kad atleidęs jam nusižengimą vieną kartą darbdavys atleis ir kitą kartą, ar tai buvo tiesiog ligos atvejai“, – svarstė E. Voisiat.
Bendrovės „Eugensa“ vadovas atkreipė dėmesį į dar vieną darbuotojų saugos problemą, kuri kyla įmonėms, siunčiančioms specialistus į komandiruotes užsienyje. Nors visi darbuotojai apdraudžiami sveikatos ir gyvybės draudimu, jis negalios, jei asmuo bus vartojęs alkoholio. Šiuo atveju vadovai sėdi ant tiksinčios bombos. Kaip sprendžia šią problema „Eugensa“? „Gražiuoju“, – šyptelėjo E. Voisiat.
Prieš pradedant darbus įmonei teko investuoti dideles sumas ne tik į darbo įrankius – visi jie turi būti pažymėti CE ženklu, nurodančiu, kad gaminys atitinka esminius Europos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos, – bet ir į specialią darbininkų aprangą. Ši irgi turėjo atitikti europines normas, būti sertifikuota EN 471:2003 + A1:2007.
„Man patinka griežti reikalavimai – dėl to tik saugiau jaučiuosi kaip įmonės vadovas, – patikino E. Voisiat. – Gerai, kai visos darbo sąlygos iš anksto aptariamos nuo pirmo iki paskutinio punkto, kai visiems reikalavimai vienodi ir neieškoma jokių išlygų.“
Lietuvoje, pripažino kalbinti pašnekovai, dar ne visų įmonių vadovai suvokia, kad rūpinimasis darbuotojų sauga ir sveikata nėra vengtina, jiems įstatymais primesta pareiga. Praktika rodo, kad atsainus požiūris į šios pareigos vykdymą gali sužlugdyti įmonę, o net nedidelės investicijos priemonių saugai užtikrinti gali žymiai padidinti darbuotojų motyvaciją ir darbo efektyvumą, taigi – prisidėti prie verslo sėkmės.
