Blog

Kad darbas atviruose biuruose netaptų kančia

patalpos akustika
Bendradarbystės erdvė Kaune „PixelHUB“.

Nors atviro plano (angl. open space) biurų erdvės užsienyje vis dažniau kritikuojamos, Lietuvoje jų populiarumas dar neslūgsta. Greitesnė ir patogesnė komunikacija tarp darbuotojų, glaudesnis komandinis darbas ir optimaliai išnaudotos, negožiamos erdvės daugumai įmonių atsveria didesnio triukšmo ir mažesnio privatumo riziką. Prie to, tikėtina, gerokai prisideda ir biurams taikomos akustinės priemonės, padedančios sumažinti atvirų erdvių problemas.

Triukšmą mažina ir darbo kultūra

Įmonės „Cloud architektai“ vadovas, architektas Antanas Dagelis, paklaustas apie triukšmo bėdų atviro plano biuruose aktualumą, teigia, kad poreikiai gali būti individualūs, paprastai nulemti darbo veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, jų, architektų, įmonė jau ketvirtus metus darbuojasi kaip tik tokiose erdvėse, tačiau diskomforto dėl triukšmo ar privatumo nepatiria. Architektas pabrėžia, kad reikėtų kalbėti ne tik apie tai, kaip specialiomis priemonėmis užtikrinti triukšmo slopinimą, bet ir apie pačią darbo kultūrą. Štai jų įmonėje daugelis darbuotojų netgi šnekėtis telefonu pasitraukia į tam skirtas zonas, nors ir akivaizdu, kad tokią praktiką gali taikyti tikrai ne bet kurios srities darbuotojai – juk kai kur nuolatinis darbas telefonu yra veiklos pagrindas. Vis tik architektas mano, kad įmonei, pasirinkusiai atviro plano biurą, būtina iš anksto numatyti ir uždarų erdvių planavimą bei atitinkamą jų skaičių. Pavyzdžiui, 100 darbuotojų turinčioje įmonėje vieno pasitarimų kambario gali nepakakti. Anot pašnekovo, toks daugiafunkcis biurų patalpų suplanavimas paprastai leidžia geriausiai išspręsti privatumo ir garsumo problemas.

Atvirų biurų bėda – triukšmo perteklius

Atviro plano biurai Lietuvoje vis dar labai populiarūs, bet tai nereiškia, kad jiems nėra būdinga didesnio triukšmo problema. VGTU lektorius doc. dr. Marius Mickaitis pasakoja, kad kaipsyk šių metų gegužės pradžioje vykusioje respublikinėje konferencijoje, skirtoje Tarptautinei triukšmo supratimo dienai paminėti, buvo apžvelgta triukšmo problematika biuruose. Atkreiptas dėmesys, kad dėl perteklinio triukšmo atviruose biuruose darbuotojai skundžiasi iki 2–3 kartų dažniau nei dirbantys uždaruose. Nustatyta ir perteklinio triukšmo priežastis – patalpose panaudotas per mažas efektyviai garsą sugeriančių medžiagų plotas.

A. Dagelis patvirtina, kad kuo didesnis minkštų dangų paviršių, sugeriančių garsą, kiekis bus panaudotas, tuo patalpos akustika taps geresnė. Taigi, viskas priklauso nuo architekto sumanymų. Štai jei architektas apsispręs palikti kietus ir garso nesugeriančius sienų plokštumų paviršius, tada greičiausiai garso sugeriamumą spręs lubose, o jei įrengs akustiškai gerai garsą sugeriančius sprendinius sienų plokštumose, lubas paliks atviresnes. Pavyzdžiui, stiklinis fasadas neturi teigiamo garso sugeriamumo efekto, todėl bus būtina kuo tiksliau įvertinti procentą, kiek, atitinkamai pagal visą pastato erdvę, patalpoje turėtų būti garsą sugeriančių medžiagų ir jomis padengto paviršiaus ploto.

„Monday Office“. Norbert Tukaj nuotr.

„Monday Office“. Norbert Tukaj nuotr.

Padėti gali ir elementarios priemonės

Taigi, kaip galima geriausiai sumažinti atviroms erdvėms būdingas problemas? Kalbėdamas apie naudojamas priemones gerai biurų akustikai užtikrinti, A. Dagelis visų pirma primena pačias elementariausias, pigiausias ir plačiausiai paplitusias – gerą kiliminę dangą ir atitinkamus darbo stalų atskyrimus. Net paprasčiausia kiliminė danga turi gerų savybių sugerti garsą, o specialus jos sluoksnis – ir garso izoliacinių savybių, dėl kurių slopinami žingsnių garsai, jiems trukdoma pasklisti į kitą aukštą. Tiesa, jei biure įrengtos pakeliamosios grindys, kiliminės dangos poveikis tampa kiek kitoks. Nesunkiai galima naudoti ir kitas nesudėtingas papildomas priemones, pavyzdžiui, numatyti erdves atitveriančias užuolaidas.

Kitas ypač dažnai biuruose taikomas sprendinys – pakabinamosios akustinės lubos. Architektas patvirtina, kad luboms skirtų akustinių plokščių gali būti pačių įvairiausių, nuo gerai žinomos perforuotos, gipso pagrindo plokštės, iki įvairiausių medžio imitacijos, natūralaus pluošto medžio plokščių.

A. Dagelis pasakoja, kad, klientui užsakius, atliekami modeliavimai leidžia pasitikrinti, ar patalpos akustika bus gera. Beje, projektuojant BREEAM standartą atitinkančius ar kitus tvarius pastatus, yra privalomas akustikos projektas, užtikrinantis, kad darbo vietose ar pasitarimų kambariuose būtų geros akustinės savybės.

Akustinį komfortą bendradarbystės erdvėje kuria modulinės pertvaros, kiliminė danga ir lubos. Be to, visuose kabinetuose daugybė užuolaidų, kurios ne tik suteikia privatumo bei jaukumo, bet ir patalpose padeda suvaldyti garsą.

Akustinį komfortą bendradarbystės erdvėje kuria modulinės pertvaros, kiliminė danga ir lubos. Be to, visuose kabinetuose daugybė užuolaidų, kurios ne tik suteikia privatumo bei jaukumo, bet ir patalpose padeda suvaldyti garsą.

Triukšmą slopinti triukšmu

Doc. dr. M. Mickaitis teigia, kad, didėjant triukšmo problemai atviro plano biurų erdvėse, garsą sugeriančios medžiagos dabar jau naudotinos ne tik patalpos sienų, lubų ar grindų apdailai, bet ir vis dažniau integruojamos į biuro baldus.

A. Dagelis pamini naudojamą tam tikrą baldinę, veltinį primenančią medžiagą, kuri, pritvirtinta prie kiekvieno darbo stalo, gali padėti sugerti žmonių balsus. Architektas taip pat išskiria dar vieną garsus sugeriančių priemonių grupę – paviršius, turinčius ir dekoratyvų vaizdą, ir akustinių savybių. Tai bet kokios perforuotos ar kitaip raižytos paviršiaus plokštės, už kurių montuojama ir tokiu būdu paslepiama vata ar kitos minkštos medžiagos, sugeriančios garsą. Tokių paviršių įvairovė gali būti didžiulė, susikurti, perforuoti norimą plokštę galima ir pačiam. Gatavo gaminio, montuojamo kaip kelių sluoksnių sistema, viduriniai sluoksniai paprastai yra pritaikyti būtent garsams sugerti.

Doc. dr. M. Mickaitis atkreipia dėmesį ir į kalbos privatumą – kitą svarbų atviro biuro akustinės kokybės aspektą. Diskomfortą gali patirti ne tik kalbėtojas, atskleisdamas privačią informaciją, gali būti trikdomi ir pokalbyje nedalyvaujantys darbuotojai. Pašnekovas primena, kad, augant diskomfortui atviro plano erdvėse, gali būti panaudoti dirbtinio triukšmo šaltiniai, mažinantys pokalbio suprantamumą. Tokie triukšmo slopinimo garsai veikia kaip fonas, prie kurio žmogaus smegenys lengvai prisitaiko ir greitai asmuo ima jo nebegirdėti. Naudojantis tokiomis priemonėmis, paprastai darbuotojų balsai girdimi tik kelių metrų atstumu – sklindantys toliau garsai nuslopsta žmogaus nepasiekę, todėl bendra darbo kokybė biure pagerėja.

Akustiniai kambariai ypač reikalingi šiuo metu populiariuose atviro plano biuruose. Kai žmonės didžiąją dienos dalį dirba bendroje erdvėje, tokie kambariai leidžia vykdyti specifines funkcijas, reikalaujančias tylos. Tai gali būti komandiniai susitikimai, konferencijos, pokalbiai telefonu, privačios darbo zonos. Akustiniai kambariai privalo būti gerai izoliuoti nuo aplinkos garsų ir, be jokių abejonių, turėti puikią akustiką. Viena žinomiausių pasaulyje akustinių plokščių gamintoja – italų kompanija „Fantoni“, jos gaminiai naudojami netgi koncertų salėse ir leidžia mums maksimaliai užtikrinti geriausias įmanomas akustinių kambarių ypatybes savo projektuose.Ignas KALINAUSKAS, „Archispektras“ architektas


Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.