• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Ką renkamės: šviestuvą ar apšvietimą?

2014 kovo 13 d.

Gyvenamosios aplinkos kokybei keliami reikalavimai pamažu keičia ir požiūrį į interjero sprendimus, į kuriuos anksčiau neretai būdavo žiūrima atsainiai. Jaukūs, patogūs, ergonomiški namai šiandien neįsivaizduojami be įžvalgiai suprojektuotos apšvietimo sistemos. Juk išryškindama, pabrėždama ar niveliuodama erdves šviesa ne tik atlieka funkciją, bet ir veikia žmogaus emocijas.

Apšvietimo planai – pirmaeiliai

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto dekanas profesorius Alvydas Klimas pripažino, kad neskiriant deramo dėmesio apšvietimui smarkiai skurdinama gyvenamoji aplinka.

„Apšvietimą galėtume skirstyti į dvi dalis: funkcinį, kuris užtikrina patogumą, ir dekoratyvinį, kuris kuria nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į funkcinį apšvietimą, nes tai susiję su mūsų darbo ir poilsio zonomis. Ar galėsime patogiai dirbti, vienaip ar kitaip apšvietę erdvę, ar tinkamai pailsėsime, susikūrę tam tikrą intymumą, atpalaiduojamą atmosferą?“ – į tokius klausimus, anot pašnekovo, reikėtų atsakyti projektuojant apšvietimą.

Šį būsto įrengimo etapą specialistai galėtų palyginti su šachmatų žaidimu – kad būtų įgyvendinti optimalūs sprendimai, reikia numatyti ne vieną ėjimą į priekį.

Anot interjero dizainerės Eglės Rekašienės, didžiausia klaida pradėti galvoti apie apšvietimą tuo metu, kai būste jau suformuotos pertvaros ir išvedžiota elektros įranga. Vis dėlto neretai būsto šeimininkams tenka taikytis su pardavėjų primestomis taisyklėmis.

„Bazinė elektros įranga parduodamame būste dažniausiai yra minimali, tačiau šiandien vien bendro apšvietimo nebepakanka. Kaip sovietiniais laikais: randi vieną laidą lubų spingsulei, po šakutės lizdą vienoje ir kitoje sienoje ir turi tuo džiaugtis. Apie ką nors daugiau – funkcinį, akcentinį apšvietimą – negalvojama. Tada tenka iš esmės keisti elektros laidų išvedžiojimo planą, – aiškino pašnekovė. – Be to, projektuoti apšvietimą, kaip ir jungiklių, šakutės lizdų išdėstymą, galima tik numačius funkcines zonas ir galutinį baldų išdėstymą erdvėse.“

Kiekvienai zonai – savi reikalavimai

VDA Klaipėdos fakulteto vadovas A. Klimas pripažino, kad, nepasirūpinus apšvietimo sprendimais projektavimo ir statybų stadijoje, tam tikros priemonės leidžia ir vėliau šiek tiek koreguoti situaciją.

Taškinis apšvietimas

„Galima prijungti toršerų, įvairiausių šviestuvų ir sukurti vienokias ar kitokias nuotaikas, paryškinti arba apšviesti tam tikras funkcines zonas. Tačiau svarbu, kad tuos prietaisus būtų kur įjungti. Tad bet kokiu atveju elektros taškai turi būti išdėlioti įvertinus galimus apšvietimo variantus ateityje“, – aiškino A. Klimas. Tačiau, interjero dizainerės E. Rekašienės pastebėjimu, šiuo atveju gali tekti taikytis su nepatogiai tysančiais ar kabančiais laidais.
Kūrėja atkreipė dėmesį, kad šviesos šaltiniai turi būti suprojektuoti taip, kad patenkintų įvairius poreikius. Televizoriui žiūrėti pravartu numatyti dekoratyvų apšvietimą, knygai skaityti patogu pasistatyti toršerą, o į laiptus nukreipti akcentinį apšvietimą, kuris sykiu gali tarnauti ir kaip dekoratyvinis elementas, pavyzdžius vardijo pašnekovė.

Anot E. Rekašienės, itin svarbu, kad apšvietimas būtų tinkamai suprojektuotas darbo zonose, kad ant jų nekristų šešėlių, antraip neišvengiamai teks ieškoti papildomų šviesos šaltinių.

Pataria neprarasti saiko

Interjero dizainerė pripažino, kad kartais tenka susidurti ir su balastiniais sprendimais. Neracionaliai, netinkamoje vietoje suprojektuoti šviestuvai faktiškai nenaudojami, tad įvadui, jungikliui, galiausiai šviestuvui pinigai išmetami į balą.

E. Rekašienės nuotr.

E. Rekašienės nuotr.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad