• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Jonavoje nuotekų dumblas – nebe problema

2014 gegužės 17 d.

2011 metų pabaigoje bendrovė „Jonavos vandenys“ baigė Europos Sąjungos (ES) ir savivaldybės lėšomis finansuotą projektą „Jonavos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.

Trečius metus veikianti nuotekų dumblo kompostavimo aikštelė, anot bendrovės vadovo Vytauto Kudoko, miestui buvo labai reikalinga. Ir ne tik dėl problemiško nuotekų dumblo laikymo, tapusio vandens tiekėjų galvos skausmu. Vandentvarkininkams teko nuolat aiškintis Jonavos gyventojams ir dėl specialiame rezervuare laikyto nuotekų dumblo skleidžiamo kvapo.

Ar kompostavimo aikštelė išsprendė dumblo laikymo problemą? „Be abejonės. Tai yra, ko gero, tinkamiausias sprendimas rajonų centrų vandentvarkos įmonėms. Pirmiausia dėl to, kad įrengiant dumblo kompostavimo aikštelę neprireikė branginti paslaugas“, – sakė V. Kudokas. Šiandien „Jonavos vandenys“ neturi nė vienos tonos nesukompostuoto dumblo, nors iš įmonės eksploatuojamų Jonavos miesto ir Ruklos miestelio nuotekų valymo įrenginių į kompostavimo aikštelę kasdien atvežama maždaug 10 tonų dumblo. Dumblo kompostavimo aikštelėje jis sumaišomas su struktūrinėmis medžiagomis: nugenėtų medžių šakomis, iškirstais menkaverčiais krūmais, kurie čia pat aikštelėje susmulkinami, nupjauta ir sugrėbta žole.

Kartais kompostuojant panaudojami pašarams ar pakratams netinkami šiaudai, kurių parūpina ūkininkai, arba pjuvenos.

Bendradarbiaudama su komunalininkais, bendrovė „Jonavos vandenys“ išsprendžia ne tik dumblo perdirbimo, bet ir miesto žaliųjų atliekų problemą.

Įrengtoje aikštelėje iš dumblo ir struktūrinių medžiagų formuojami kaupai, kuriuos periodiškai vartant, palaikant optimalią temperatūrą bei drėgmę, panaudojus kaupuose besiveisiančius mikroorganizmus, per 3–4 mėnesius susidaro juodžemį primenantis kompostas. Jonavos mieste ir rajone susidarantis nuotekų dumblas – gana švarus, neužterštas sunkiaisiais metalais, todėl jį galima naudoti apželdinimui ar laukams tręšti.

Praėjusiais metais, sakė V. Kudokas, iš 2660 tonų dumblo pagaminta 1800 tonų komposto. Iš pradžių tona nesijoto komposto buvo įvertinta 22 litais, persijotas įkainotas kiek daugiau – 35 litais. Vėliau kaina sumažinta iki 12 litų už toną. Vis dėlto daugiausia komposto, vandentvarkos įmonės vadovo teigimu, atiduodama už dyką, pavyzdžiui, miestui apželdinti. Ypač paklausus kompostas tapo pabrangus juodžemiui. Dalį jo išsiveža ir ūkininkai. „Dar visai neseniai jie įsigijo 100 tonų komposto“, – pasidžiaugė pašnekovas. Nors realizuoti perdirbtą dumblą nesudėtinga, nieko bloga, V. Kudoko teigimu, jei jis kurį laiką užsigulėtų kompostavimo aikštelėje: mat ilgesnį laiką brandinto dumblo ypatybės tik gerėja, o kaina auga.

Greta dumblo kompostavimo aikštelės nėra nuolatinių gyventojų – ji nuo miesto nutolusi maždaug 16 kilometrų.Nuotekų dumblo kompostavimas bendrovei kas mėnesį kainuoja 18–20 tūkst. litų. Tačiau, pabrėžė „Jonavos vandenų“direktorius, išleidžiama suma, palyginti su gaunama nauda, nėra didelė.

Jonavos_vandenys_2

Projekto „Jonavos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vertė – 5,5 mln. litų. Kompostavimo aikštelės statyboms atseikėta daugiau kaip 3 mln. litų. Taip pat nupirkta dumblo kompostavimo įranga: komposto vartytuvas, mobilusis būgninis sijotuvas, žaliųjų atliekų smulkintuvas ir krautuvas. Didžiąją dalį projekto vertės sudaro ES lėšos, 10 proc. reikiamos sumos pridėjo savivaldybė. Šiai naujieji dumblo kompostavimo įrenginiai ne mažiau naudingi: visos miesto žaliosios atliekos keliauja ten. Toks, V. Kudoko teigimu, buvęs susitarimas. Savivaldybės komunalininkai žaliąsias atliekas atgabena į Jonavoje esančius nuotekų valymo įrenginius, o „Jonavos vandenys“ pasirūpina jų transportavimu į už miesto esančią dumblo kompostavimo aikštelę.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad