Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų požiūriu skirtumo tarp darbų organizavimo kultūros paveldo ir naujos statybos objektuose nėra. Bet paveldo tvarkybos specialistai pripažįsta, kad darbas istoriniuose pastatuose reikalauja ypatingo atidumo bei sugebėjimo organizuoti veiklą ne itin patogiomis sąlygomis ir todėl – ne visada saugiomis.
Numatomi netipiniai technologiniai sprendimai
Vilniuje šiuo metu restauruojami XVII amžiaus pabaigoje statyti rezidenciniai Sapiegų rūmai – vienas tokių pavyzdžių. Restauratoriams ir statybininkams reikia grąžinti per pastaraisiais šimtmečiais vykdytas rekonstrukcijas prarastą barokinę pastato išraišką. Atidengdami barokinę planinę vidaus erdvių struktūrą, atkurdami senąjį pastato tūrį, sienų konstrukcijas, skliautus, rūsius ir kita, projekto dalyviai turi atlikti ardymo, konstrukcijų stabilizavimo, seno mūro tvirtinimo, mūrijimo darbus.
Sapiegų rūmų projekto vadovas, generalinio rangovo, bendrovės Panevėžio statybos tresto Vilniaus filialo „Genranga“, specialistas Danas Marcinkevičius patvirtino – dirbant kultūros paveldo objektuose dažniau nei kituose tenka numatyti netipinius technologinius sprendimus statybos darbams vykdyti. Siekiant minimizuoti riziką prieš darbų pradžią ir juos vykdant tokiuose objektuose organizuojami technologų, projektuotojų konstruktorių, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų konsultacinio pobūdžio auditai, kurių metu bendrovės specialistai kartu su statybos objekto vadovais analizuoja situaciją vietoje ir priima atsakingus sprendimus. Taip darbai vykdomi ir Sapiegų rūmuose.
Kiekvienu atveju darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų bei bendrovėje Panevėžio statybos treste nustatyta tvarka prieš statybos darbų pradžią rengiamas konkretaus statybos objekto statybos darbų technologijos (vykdymo) projektas ir atskiriems statybos darbams konkrečiame statybos objekte statybos darbų technologinės kortelės, kuriose numatomi konkretūs sprendimai ir priemonės darbuotojų saugai bei sveikatai užtikrinti.
Netipiniams technologiniams sprendimams išpildyti įprasta numatyti papildomas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Tai gali būti ir asmeninės apsaugos priemonės: saugos diržai, respiratoriai ir pan., ir kolektyvinės saugos priemonės: nestandartinės paaukštinimo priemonės į darbo vietas aukštyje patekti, paramstymai, apsauginiai stogeliai.
Nuo griūčių saugosi išramstymais
Išramstymų metaliniais statramsčiais šiame, pirmajame, Sapiegos rūmų tvarkybos etape reikia kas antrame žingsnyje. Jie saugo ne tik statybininkus, bet ir vertingas istorines detales. Prieš atliekant darbus parengiamos ir patvirtinamos laikino sienos atrėmimo schemos. Sapiegų rūmų statybos vadovas, už darbuotojų saugą ir darbų organizavimą su potencialiai pavojingais įrenginiais atsakingas Gediminas Tauras rodė jau sutvarkytą, bet metaliniu statramsčiu vis dar paremtą pagrindinį įėjimą į rūmus. Atidengiant ir sutvirtinant senąją įėjimo angą iš pradžių statramsčiu buvo paremta viena jų pusė, tada ardant ir permūrijant atkurta autentiška jų forma, vėliau paramstyta kita durų pusė ir atliktos analogiškos procedūros.
„Toks restauravimo ypatumas: kitaip nei vykdant naują statybą, čia viskas daroma ne nuo apačios į viršų, o atvirkščiai. Pavyzdžiui, pietiniame fasade, kur šiandien atidengtos arkos, pastarąjį šimtmetį buvo sumūryti daug mažesni langai. Arkas teko atkurti pagal likučius, tai yra iš pradžių atidengti gabaliuką išlikusios arkos, pagal kreives apskaičiuoti jos lanką, pasidaryti klojinio šabloną, įstatyti klojinį, sumūryti arką, sutvirtinti senąjį arkos mūrą. Ir tik tada galėjome nuo viršaus į apačią ardyti arkos ertmę. Žodžiu, čia niekada nėra galimybių dirbti patogiai. Naujoje statyboje būtų paprasta – mūrijame sienas, dedame klojinį, mūrijame sąramą“, – sakė G. Tauras.
Be to, restauruojant istorinius pastatus nuolat budriai ieškoma vertingų radinių – lipdybos ar polichromijos elementų. Tai ardymo, atidengimo darbus daro dar sudėtingesnius.
Pasak G. Tauro, dirbantieji šimtmečius skaičiuojančiuose pastatuose turi būti nuolat pasirengę, jeigu objektas sureaguos į atliekamus darbus trūkiais senose konstrukcijose. Statybos vadovas pripažino nerimavęs, kai pernai vykdytas rūmų pamatų stiprinimas ir pagilinimas. „Tai atliekant dažnai tikėtinas pastato sėdimas. Bet mums pavyko to išvengti, trūkių neatsirado, nieko papildomai tvirtinti nereikėjo“, – pasakojo G. Tauras.
Sprendimų ieško paveldo specialistai
Sutvirtinti darbininkams teko apvalų priestatą rytiniame rūmų fasade. „Seni pastatai dažnai įtrūksta per silpniausias vietas – langus. Spėjome, kad caro laikais statyto priestato pamatus nusodino šalia tuo pat metu primūrytas kaminas. Taigi trūkio vietos buvo atidengtos, išvalytos ir užmūrytos, be to, apjuostos ir taip sutvirtintos anglies pluošto juostomis“, – aiškino G. Tauras.
Tokiu atveju, kai problema iškyla vykdant darbus, pasak statybų vadovo, įprasta ją užfiksavus įvertinti drauge su projektuotojais, šiuo atveju – valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ specialistais.