• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Istorinė stotelė – raudonplyčių Naujininkų daugiabučių pašonėje

2016 lapkričio 7 d.
„Gatvės gyvos“ nuotr.
„Gatvės gyvos“ nuotr.

Naujininkuose, prie devynaukščio namo, pažymėto numeriu Dariaus ir Girėno g. 10, riogso apleistas bokštelio pavidalo statinys. Daugelis vietinių prie jo jau taip pripratę, kad net ir nežinodami paskirties nebekelia sau klausimo, kas gi tai yra. Kur ne kur išlikę panašūs istoriniai Vilniaus paminklai leidžia įminti šią mįslę.

Gana ilgą laiką prie pagrindinių kelių į miestą buvo statomos koplytėlės (dažnai ir smuklės), turėjusios keliautojui palinkėti geros kloties. XX a. pr. tokių paminklų buvo gausu, prie kai kurių gatvių net po kelis, tačiau pokariu, deja, dauguma jų buvo sunaikinta.

Šiandien dar galima išvysti buvusioje „Pohuliankoje“ statytą Šv. Jackaus koplytėlę (J. Basanavičiaus g.), už kurios plytėjo svarbūs traktai į Trakus, Kauną, Gardiną, mažiau žinomą Švč. Mergelės Marijos koplytėlę Liepkalnio g. (šalia senųjų kelių į Minską, Ašmeną, Medininkus) bei koplytstulpį Naujininkuose – Dariaus ir Girėno gatvėje. Tai, kad prie koplytstulpio Naujininkuose kadaise ėjo svarbus traktas, šiandien sunku patikėti – jį apsupę raudoni devynaukščiai bendrabučiai, o gatvė labiau primena akligatvį ar pėsčiųjų taką. Vis dėlto istorinių žemėlapių analizė ir kai kurios smulkios detalės leidžia teigti, kad seno kelio šioje vietoje būta.

Pirmiausia, žvilgtelėkime į 1840 m. planą, kuriame matyti ištįsusi dabartinė Šv. Stepono g., prasidedanti ties Rūdninkų vartais ir toliau besitęsianti pietų kryptimi pro Šv. Stepono bažnyčią. Abipus šio trakto buvo nemažai pastatų, kiek toliau, logiškai mąstant, turėjo būti ir mūsų aptariamas koplytstulpis (galima vieta pažymėta simboliu „K?“). Sekdami šiuo traktu ir pasimeldę prie paminklo, keliautojai galėjo nukakti iki Eišiškių ar Rodūnios.

naujininkai koplystulpis 3

1858 m. Vilniuje pradėti kloti pirmieji geležinkelio bėgiai. Jų, kartu ir būsimosios stoties vieta, perkirto senąjį Šv. Stepono traktą, atskirdama bažnyčią nuo koplytstulpio. 1921 m. Vilniaus plane matomas senojo trakto trūkis ties geležinkeliu, o taip pat kairiau besiformuojanti atšaka, vedanti į miestą jau per geležinkelio viaduką.

naujininkai koplystulpis 4

1957 m. jau matyti pilnavertė Aerodromo gatvė (dab. Dariaus ir Girėno), einanti tiesiausiu keliu nuo oro uosto iki geležinkelio viaduko, tačiau senojo Šv. Stepono trakto dalis Naujininkuose vis dar žymima kaip pilnavertė gatvė.

naujininkai koplystulpis 5

1972–1975 metais koplytstulpį apsupo keturi devynaukščiai raudonų plytų bendrabučiai. Dar prieš statybas, idant būtų apsaugota, Šv. Jono Nepomuko (vienas populiariausių globėjų Lietuvos koplytėlėse) skulptūra iškeldinta į Lietuvos nacionalinio muziejus fondus. Susidariusi trikampė erdvė tarp senojo trakto ir naujosios Aerodromo g. atšakos panaudota kaip viešojo transporto žiedas. Bėgant laikui, gatvelė tarp Dzūkų ir Dariaus ir Girėno gatvių, tapo akligatviu, stataus šlaito įveikimui pastatyti laipteliai. Kalbant apie laiptelius, galima prisiminti analogišką atvejį prie Žaliojo tilto: kadaise skersgatvis tarp Šv. Rapolo bažnyčios ir Planetariumo buvo pagrindinio kelio į Ukmergę pradžia (dab. Šnipiškių g.), tačiau nusprendus eismą kreipti kitomis gatvėmis, prie Šv. Rapolo bažnyčios atsirado platūs laiptai, skirti tik pėstiesiems.

Žvelgiant į 2016 m. žemėlapį, vis dar galima brėžti beveik tiesią liniją nuo Dariaus ir Girėno g. iki Rūdninkų g. bei pastebėti, jog šalia jos, kaip ir senais laikais, ramiai sau stovi Šv. Stepono bažnyčia ir koplytstulpis keliautojams, o apie praeitį primena dar ir vietomis iš po sutrūkusio asfalto išlendantys grįsto kelio akmenys Naujininkuose. Įdomus faktas – 2009 m. Dariaus ir Girėno g. atsiradusi Dariaus Bražiūno skulptūra „Paparčio žiedas“ kartais pristatoma kaip keliautojui sėkmės linkintis paminklas tarp oro uosto ir senamiesčio. Visai kaip ir senosios koplytėlės.

naujininkai koplystulpis 2

„Gatvės gyvos“ inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad