Pirmojo šių metų ketvirčio statistika rodo, kad sostinėje ir toliau pastebimai mažėja naujai statomų ekonominės klasės būstų, o apskritai nekilnojamas turtas (NT) brangsta it ant mielių. Tokios tendencijos vilniečius, ieškančius nuosavo būsto, įtraukia į užburtą ratą: net ir augant pajamoms, nuosavas būstas tampa vis sunkiau prieinamas. Vieni NT ekspertai sako, kad tokią situaciją diktuoja pati rinka. Esą paklausa nurodo kainas, tačiau kiti įžvelgia prastą gyvenamojo būsto rinkos vystymo planavimą.
Pavyzdžiui, NT agentūros „Ober-Haus“ turimi duomenys atspindi mažėjančią ekonominės klasės būstų pasiūlą Vilniuje: per 2021-ųjų metų pirmąjį ketvirtį sostinės daugiabučių pirminėje rinkoje, tiek jau pastatytuose, tiek dar statomuose būstuose, pirkėjai įsigijo arba rezervavo virš 2,3 tūkst. butų. 17 proc. jų rinkosi aukštesnės klasės butus, didžioji dalis pirkėjų – net 61 proc. – investavo į vidutinės klasės būstus, o ekonominės klasės būstų įsigijimų kreivė, kaip ir praėjusiais metais, toliau krito ir nesiekė nė ketvirčio visų pardavimų.
„Perkant aukštesnės klasės būstą su daline apdaila, už kvadratinį metrą tenka mokėti daugiau nei 2,5 tūkst. eurų. Populiariausiuose rinkoje, tai yra vidutinės klasės projektuose, su tokia pat apdaila, vieno kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 1,8 iki 2,45 tūkst. eurų, kai tuo tarpu ekonominės klasės butų, kur už kvadratinį metrą mokama iki 1,8 eurų, Vilniuje parduota ir rezervuota vos 22 proc.“, – aiškina bendrovės rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
NT plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras sako, jog tai, kad mažėja naujai įsigytų ekonominės klasės būstų, nebūtinai atspindi gerą ekonominę gyventojų padėtį ir neturėtų būti vertinama kaip teigiama tendencija.
„Tokią situaciją diktuoja tai, kad didžioji dalis, net 80 proc., gyvenamųjų būstų, statybų Vilniuje vyksta miesto centrinėje teritorijoje, tad natūralu, kad būstų kainos čia gali viršyti kai kurių potencialių pirkėjų finansines galimybes. Pirmojo būsto ieškančios šeimos ar jaunos poros dažniau žvalgosi kokybiškų ekonominės klasės būstų, o mažėjanti jų pasiūla automatiškai mažina ir sandorių skaičių“, – aiškina R.Pleteras ir priduria, kad esant tokiai situacijai, neatmestina ir tai, kad dauguma gyventojų taip ir lieka be nuosavo būsto.
Be to, anot eksperto, kaistanti sostinės NT rinka sąlygojo ir tai, kad ekonominės klasės būstų kainos šoktelėjo į viršų ir susilygino su prieš tai buvusiomis vidutinės klasės būstų kainomis. „Pavyzdžiui, jei prieš kelis metus ekonominei klasei priskirdavome projektus, kuriuose butų pardavimo kainos su daline apdaila siekdavo iki 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, tai šiuo metu ši riba padidėjusi iki 1,8 tūkst. eurų“, – teigia R.Pleteras ir pabrėžia, kad prieinamo būsto sostinėje lieka vis mažiau.
„Bonava Lietuva“ vadovas sako, kad šiuo metu geriausia išeitis ieškantiems kiek pigesnio būsto – žvalgytis į toliau nuo centro esančius projektus: „Tokiuose rajonuose kaip Pašilaičiai, Fabijoniškės ar Bajorai, naujakuriams bus lengvai pasiekiamas bet kuris Vilniaus taškas, šalia įsikūrusios mokyklos bei darželiai leis neapsikrauti papildomais rūpesčiais planuojant atžalų ateitį, o vos už kelių minučių automobiliu bus pasiekiami didieji prekybos centrai ir biurai. Būtent šiuose rajonuose vis dar įmanoma įsigyti būstą su pilna apdaila nuo 1,6 tūkst. eurų už kv. metrą.“
NT ekspertas taip pat pažymi, kad ir toliau augant NT kainoms ir tuo pačiu paklausai, NT bendrovės netruks atsigręžti į ekonominės klasės projektų vystymą. Jam antrina ir R.Reginis: „Vilniaus ekonominės klasės segmente sumažėjusi konkurencija galėtų tapti puikia paskata investicijoms į pigesnio būsto plėtrą, o plėtotojai, pasiūlę ne tik įperkamą, bet ir kokybišką būstą, gali tikėtis tikrai aukštų butų realizacijos rodiklių.“
