Išmanusis biuras: miestas darbe

Išmanusis biuras: miestas darbe

„Rimi“
„Rimi“ archyvo nuotr.

Prekybos tinklą „Rimi“ valdančios bendrovės „Rimi Lietuva“ administracija neseniai iš dviejų skirtingų vietų persikėlė į naują Vilniaus biurų pastatą „Duetto II“ ir pradėjo taikyti mūsų šalyje dar mažai žinomą naujovę – dirbti pagal veikla pagrįsto darbo (angl. „Activity Based Working“) principus. Išmaniojo – modernaus, patogaus ir draugiško aplinkai – biuro projektas buvo rengiamas bendradarbiaujant su architektais Ieva Folk ir Pauliumi Petkumi.

[su_quote cite=”Ieva FOLK”]„Rimi“ administracija persikėlė į naują biurą kaip viena didelė šeima. Prieš tai skirtingose miesto vietose dirbę žmonės pagaliau gali bendrauti ir gerti kavą kartu.[/su_quote]

Viena didelė šeima

Ieva FOLK
Ieva FOLK.

„Rimi“ administracija įsikūrė „Duetto II“ pastato 9 ir 10 aukštuose. Bendras įmonės biuro patalpų plotas – 1 tūkst. 700 kv. metrų. Biurui taip pat priklauso apie 120 kv. metrų ploto terasa 11 pastato aukšte, iš kur atsiveria nuostabi Vilniaus miesto panorama.

„Rimi“ administracija persikėlė į naują biurą kaip viena didelė šeima. Prieš tai skirtingose miesto vietose dirbę žmonės pagaliau gali bendrauti ir gerti kavą kartu“, – pažymėjo I. Folk.

Iki tol bendrovės buhalterija dirbo Vilniaus Šiaurės miestelyje, o likusieji administracijos darbuotojai – sostinės Kedrų gatvėje, virš parduotuvės „Rimi Mylia“.

Kuriant naują išmanųjį biurą buvo siekiama, kad šis atspindėtų darbuotojų vidinę kultūrą, suteiktų laisvės kūrybiškumui ir leistų dirbti erdvėje, kuri geriausiai atitiktų kiekvienos darbo dienos užduotis ir jų pobūdį.

„Šis biuras – visų mūsų darbuotojų „kūdikis“, kurį net ir vadiname ne biuru, o naujaisiais „Rimi“ namais“, – teigė „Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

„Rimi“ archyvo nuotr.
„Rimi“ archyvo nuotr.

Apgalvoti sprendimai

Naujasis biuras įrengtas remiantis moderniu, Lietuvoje dar visiškai nauju principu „Activity Based Working“, dėl kurio darbuotojai gali laisvai pasirinkti darbo erdvę, kuri tuo metu labiausiai atitinka jų poreikius.

Tarkime, jei vienai ar kitai užduočiai atlikti būtina susikaupti, darbuotojas gali pasirinkti tylos zoną. Jei reikia diskusijų, pasikeisti mintimis, idėjomis ir kurti naujus sprendinius, galima susirinkti bendradarbiavimo erdvėse.

Biure įdiegta inovatyvi sistema, kuri padeda darbuotojams lengviau rasti neužimtas darbo vietas, laisvą susitikimų kambarį ar prisikviesti norimą kolegą. Anot architektės I. Folk, ši bendrystės darbe forma padeda numatyti konkrečią dienos veiklą ir ją atlikti pasirinktoje zonoje.

„Darbuotojai neužsibūna vienoje vietoje, todėl keičiasi jų požiūris, žmonės skatinami mąstyti plačiau. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sėdint toje pačioje vietoje ir matant tą patį vaizdą žmogaus smegenys pripranta ir tarsi užsiblokuoja naujiems pojūčiams“, – tęsė pašnekovė.

Čia apgalvotas kiekvienas kampas, maksimaliai suplanuotoje erdvėje didelis dėmesys skirtas neribotai skaitmeninei prieigai, gerai akustikai, vėdinimui, šildymui, biuro baldų ergonomikai. Vėdinimas, šildymas optimizuotas taip, kad biure būtų kuo daugiau gaivaus oro.

Pastatas atitinka visus BREEAM reikalavimus. Jame įdiegta mechaninė vėdinimo sistema.

Biure įrengiant apšvietimą buvo vadovaujamasi galiojančiais normatyvais, pagal kuriuos apskaičiuotas tikslus šviesos poreikis. Bendrose patalpose įrengti taškiniai šviestuvai, virš darbo zonų – pailgi.

[su_quote cite=”Paulius PETKUS”]Esu dirbęs vadinamajame atviro plano (angl. „open space“) biure, kuriame mane labiausiai erzindavo nuolatinis triukšmas. Kažkas kalba ar barškina klaviatūra, kai man reikia ramybės, tarkime, rengiantis susitikimui, ruošiant pristatymą ar atliekant kurį nors kitą svarbų darbą.[/su_quote]

Žiupsnelis istorijos

Paulius PETKUS
Paulius PETKUS.

Biurą pagal naujovišką koncepciją kartu su kolege projektavęs P. Petkus atkreipė dėmesį, kad „Activity Based Working“ principo ištakos yra gana senos.

Pirmąją tokių biurų darbo režimų analizę atliko amerikiečių architektas Robertas Luchettis dar praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje. Terminas „veikla pagrįstas darbas“ pirmą kartą buvo sukurtas Olandijos konsultanto Eriko Veldhoeno knygoje „Darbo menas“. Šį principą pirmą kartą įgyvendino „Interpolis“. Tai buvo vienas geriausių pagal šią koncepciją įrengtų biurų Nyderlanduose.

Naujoji sistema, paremta paties žmogaus pasirinktu kiekvienos dienos darbo stiliumi, paneigė visus ankstesniųjų biurų ypatumus, kai įmonės sąnaudos būdavo taupomos patogaus ir malonaus darbo sąskaita, kompaktiškame biure sutalpinant kuo daugiau stalų ir kėdžių.

Vėliau, skatinant „Activity Based Working“ koncepciją, daug prisidėjo Suomijoje, Helsinkyje, įsikūrusi įmonė „Martela“. Ilgainiui poreikis išmaniesiems biurams atsirado ir Lietuvoje.

Prieš imdamiesi darbo, architektai I. Folk ir P. Petkus daugiausia konsultavosi su Latvijos ir Švedijos kompanijomis. Idėjomis mielai pasidalijo švedų bendrovė ICA, latvių „Rimi“.

„Rimi“ archyvo nuotr.
„Rimi“ archyvo nuotr.

Pagrindinė mintis

Projektuojant „Rimi“ išmanųjį biurą, buvo atsisakyta suspausto efektyvaus biuro koncepcijos, siekiant taupyti įmonės lėšas ne darbuotojų komforto sąskaita.

Pasirinktas biuro įrengimo principas būtent ir leido pasiekti tarpusavyje susijusius rezultatus – puikią darbuotojų savijautą, lemiančią nuolat augantį darbo efektyvumą.

„Esu dirbęs vadinamajame atviro plano (angl. „open space“) biure, kuriame mane labiausiai erzindavo nuolatinis triukšmas. Kažkas kalba ar barškina klaviatūra, kai man reikia ramybės, tarkime, rengiantis susitikimui, ruošiant pristatymą ar atliekant kurį nors kitą svarbų darbą“, – sakė vienas biuro interjero kūrėjų P. Petkus.

„Projektuodami į biurą pažvelgėme ne kaip į didelę salę su stalais ir kėdėmis, bet kaip į darbo vietų įvairovę skirtingoms funkcijoms atlikti“, – kolegai antrino I. Folk.

Šio biuro darbuotojams labai pasisekė. Jie gali laisvai ir patogiai dirbti tiek prie standartinių stalų, tiek pasirinkti kitas vietas biure, juolab kad patogiam darbui pritaikyti netgi minkštasuoliai ar įrengti baro stalai su integruotais elektroniniais taškais.

Stalų aukštį galima reguliuoti pagal darbuotojų ūgį, vadinasi, ir šiuo atveju jiems suteikta pasirinkimo laisvė – dirbti sėdint ar stovint. Šiuolaikiškas biuras be ergonomiškų darbastalių šiandien neįsivaizduojamas, kaip ir be kombinuotojo baldo – minkštasuolio su baru. Susodini priešais save grupelę žmonių, už nugaros turėdamas barą, prisijungi kompiuterį ar televizorių, projektorių ir rodai pristatymą.

Projektuotojai didžiuojasi ir 10 aukšte iš nestandartinių baldų sukūrę amfiteatrinius laiptus.

Visos darbo kėdės yra raudonos spalvos. Ji aiškų savo prekės ženklą turinčioje „Rimi“ yra vyraujanti. Tiesa, biuro interjeras nėra toks ryškus. Čia dominuoja tamsiai pilka ir klasikinės balta bei juoda. Yra ir geltonos spalvos.

„Spalvų spektras pasirinktas pagal įmonės vertybes. Mintis nudažyti lubas tamsiai pilka spalva 9 aukšte, paliekant matomus vamzdynus ir kitas komunikacijas, mums kilo tuomet, kai suformavome namukus su dvišlaičiais stogeliais ir mums tiesiog reikėjo daugiaaukštės erdvės. Tik 10 aukšte buvo įrengtos kabinamosios akustinės lubos“, – pasakojo P. Petkus.

„Rimi“ archyvo nuotr.
„Rimi“ archyvo nuotr.

Unikalios darbo zonos

Fiksuotų darbo vietų, kuriose kelerius metus nuolat sėdintys darbuotojai, architektų manymu, tik atbunka, leidžia atsisakyti skirtingos išmaniojo biuro zonos.

„Rimi“ išmaniajame biure žmonės gali pasirinkti net kelias tylos zonas – po vieną kiekviename aukšte. Nežiūrint į tai, kad jose labai tylu, čia dar galima dirbti su ausinėmis ir visiškai atsiriboti nuo aplinkos, visa savo esybe atsiduodant tik darbui.

Pati tylos zona niekuo nesiskiria nuo kurios nors kitos biuro vietos. Tiesiog sutarta, kad būtent čia bus ramybės erdvė, kur nebus triukšmaujama ir bus gerbiamas kiekvienas kolega, kuriam būtina pasiruošti svarbiems darbams.

„Toje zonoje gera dar ir todėl, kad joje pastatyta patogi sofa, ergonominis stalas, jaukumo suteikia augalai“, – detalizavo P. Petkus.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Generalinis rangovas

yit log

Darnios miestų plėtros bendrovė

[/su_note]

Biure įrengtos ir vadinamosios popiečio zonos. Žinia, kad darbo laikas nuo 14 iki 16 val. yra pats neproduktyviausias. Tuo metu tiesiog pasiimi nešiojamąjį kompiuterį, įsipili kavos, patogiai įsitaisai tokioje zonoje ant minkštasuolio ir dirbi gilaus mąstymo nereikalaujantį darbą, pavyzdžiui, atsakai į gautus laiškus. Tokių vietų 10 aukšte – ne viena.

Dar viena svarbi zona – bendradarbiavimo. Joje vyksta susitikimai, pasitarimai, medijos skambučiai.

9 aukšte įrengtas priimamasis. Tai atskirta lankytojų zona, kur priimami tiekėjai ir kiti klientai. Į 10 aukštą jie gali patekti išskirtiniu atveju.

Nors „Rimi“ yra labai didelė įmonė, posėdžių salės biure kompaktiškos, įrengtos greitiems susitikimams su 1–2 žmonėmis.

Terasa daugiau skirta darbuotojų pramogoms. Ši dalis yra transformuojama. Terasoje gali vykti ir susitikimai, atsisėdus prie transformuojamo stalo ir išlankstomų kėdžių. Čia galima pasibūti ir tuomet, kai norima tiesiog įkvėpti gaivaus oro ar pasigėrėti sostinės vaizdais.

Kalbėdamas apie įvairiose biuro vietose įrengtas sėdimąsias vietas, integruotas į tam tikrus geometrinius namukus, architektas pabrėžė, kad stipriausia šiame biure realizuota dizaino mintis buvo miesto darbe idėja. Kiekvienoje zonoje įrengtos gatvelės su specifiniais erdvės kontūrais darbuotojams suteikia netikėtumo ir savitą erdvės suvokimo jausmą.

Daug vietos skirta pokalbių telefonu būdelėms. Jose gali užsidaryti ir šnekėti negirdint kolegoms, įsitaisęs ant kėdės prie baro tipo stalo. Biure dar yra vietų, kurias sunku pavadinti kabinetais. Tai vos 2 kv. metrų erdvė, skirta konfidencialiems reikalams sutvarkyti.

„Rimi“ archyvo nuotr.
„Rimi“ archyvo nuotr.

Pasitikėjimas kolegomis

„Rimi“ darbuotojų amžius svyruoja nuo 17 iki 76 metų. Įmonėje dirba beveik 200 žmonių, turinčių specialiųjų poreikių. Taigi, šis biuras įrengtas taip, kad atitiktų visų darbuotojų reikmes.

Prieš persikeliant į naują biurą, darbuotojai buvo skatinami keistis darbo vietomis su kolegomis ir aktyviau naudotis skaitmeniniais įrankiais. Darbo vietose buvo atsisakyta laidinių telefonų, kabinetuose – šiukšliadėžių. Jas galima rasti biuro virtuvėse, kavos stotelių vietose ir spausdinimo patalpose.

Naujajame biure daug dėmesio skirta ir aplinkai draugiškiems sprendimams. Interjere buvo atsisakyta sunkiuoju plastiku vadinamo polivinilchlorido (PVC medžiagų), pasitelkus skaitmeninius įrankius suvartojamas minimalus popieriaus kiekis, rūšiuojamos visos atliekos. Net ir užuolaidos biure – iš natūralios medžiagos.

Žmonėms suteikta puiki galimybė dirbti drauge, net jei jie vienas kito nemato fiziškai. Darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu iš namų, jei to reikia, tarkime, dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

„Bendrovės NARBUTAS komanda, parinkdama baldus, labai gerai įsiklausė į klientų poreikius. Įsigilinę į koncepciją „Activity Based Working“, specialistai įrengė darbo, komunikavimo ir poilsio erdves taip, kad RIMI darbuotojams būtų itin komfortiška ir patogu dirbti. Džiaugiamės sinergija su architektais ir klientais bei gautu puikiu rezultatu“, – teigia bendrovės NARBUTAS marketingo vadovė Lietuvoje Gabrielė Vaitonytė.

narbutas logo

[/su_note]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 balandis.

Temos: Biuro interjeras, Ieva Folk, Interjero sprendimai, Išmanusis biuras, Paulius Petkus, Verslo namai „Duetto“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai