Blog

Interjero karalius – betonas

interjeras, betonas interjere
Leono Garbačausko nuotr.

Vilniuje, Kalnėnuose, esančiame gyvenamajame name suprojektuotas interjeras – tarsi išorės tąsa. Taip jį pristato interjerą projektavęs studijos „Archtik“ vadovas architektas Andrius Vekerotas. Gerai apgalvotas namo vidus sumaniai persipina su išore, o tarpusavyje suderintas eksterjeras ir interjeras laipsniškai pereina į kraštovaizdžio elementus. Išskirtinio pastato generalinis rangovas – bendrovė „Constra“.

Interjere apsigyvenę betonas ir medis tarsi atkartoja pro milžiniškus vitrininius langus matomus elementus, tad interjeras šiame projekte ir kraštovaizdis tampa neatsiejami.

Betonas įgijo žavesio

Energiškai efektyvus A++ klasės gyvenamasis namas Kalnėnuose iš išorės atrodo gana kompaktiškas, tačiau jo viduje nestinga erdvės.

Apie 250 kv. metrų plote sutilpo bendra virtuvės ir svetainės erdvė, trys miegamieji, darbo kambarys, nedidelė pirtis ir techninės patalpos su skalbykla.

Interjere nestinga betono: betoninės grindys svetainėje, betoninis impregnuotas stalviršis virtuvėje ir iš betono išlieta spinta su židiniu – nors įprastai betonas laikomas grubia, akiai nepatrauklia medžiaga, šiuose namuose jis įgijo ypatingo žavesio.

Panaudojus medį, betonas šio namo interjere atrodo itin estetiškai. Leono Garbačausko nuotr.

Panaudojus medį, betonas šio namo interjere atrodo itin estetiškai. Leono Garbačausko nuotr.

Interjero ir eksterjero derinys

Ambicingą tikslą – sukurti interjerą, puikiai derantį prie namo išorės, padėjo pasiekti betono ir medžio – ilgaamžių ir patikimų medžiagų – derinys. Namo šeimininkams toks sprendimas patiko, tad architektui A. Vekerotui beliko pasistengti, kad interjeras atitiktų laikmetį, būtų modernus ir racionalus.

„Užsakovui patiko mano pasiūlyto interjero stilistika. Apie tai diskutavome ir su mano kolega Vytautu Avietynu, kuris projektavo namą. Jis projekto architektūrinės dalies autorius, bet mūsų skoniai panašūs, tad pasitarėme ir sutarėme, kaip turėtų atrodyti visuma“, – komentavo interjero architektas. Namo fasadui buvo panaudotos betono plokštės, kurios tarytum ir padiktavo idėją betono elementus atkartoti visur – tiek interjere, tiek kuriant kraštovaizdį.

„Viskas taip išsirutuliojo, kad kūriau ir kraštovaizdį, ir projektavau baseiną. Džiaugiuosi, kad pavyko viską tarpusavyje suderinti“, – tęsė pašnekovas, betoną architektūroje pritaikantis jau kone 15 metų.

Specialisto nuomone, betonas išties yra ta medžiaga, kuri leidžia įgyvendinti įvairiausias idėjas ir, be abejo, įspūdingai atrodo.

Įdomu dar ir tai, kad architektų pasiūlytas stačiakampis gaubtas baseinui puikiai dera prie tokios pat šio gyvenamojo namo formos.

Gyvenamojoje saloje, virtuvės zonoje, taip pat pastatytas valgomojo stalas, kėdės. Leono Garbačausko nuotr.

Gyvenamojoje saloje, virtuvės zonoje, taip pat pastatytas valgomojo stalas, kėdės. Leono Garbačausko nuotr.

Gyvenamoji sala

Panaudojus medį, betonas šio namo interjere atrodo itin estetiškai. Anot A. Vekeroto, būtent mediniai paviršiai betoninėms interjero detalėms suteikia puikų foną.

Interjere apsigyvenę betonas ir medis tarsi atkartoja pro milžiniškus vitrininius langus matomus elementus, tad interjeras šiame projekte ir kraštovaizdis tampa neatsiejami. Žvelgiant į namą iš kiemo pusės, kai kurie elementai pro didelius, nuo lubų iki grindų besitęsiančius langus tarsi kiaurai pereina į interjerą.

Virtuvės erdvėje įrengtos aukštos fanerinės natūralaus medžio lukšto spintos. Praėjimui skirtose šoninėse zonose paklotos ąžuolo grindys. O štai pačiame viduryje, svetainėje, atsirado betono grindys, kurios prasideda nuo pat virtuvės spintų bei prie jų įrengto pailgo betoninio stalviršio su baro kėdėmis ir tęsiasi iki pat priešingoje pusėje esančios spintos.

„Svetainė – labai didelė, aukštos lubos ir milžiniški vitrininiai langai, todėl itin erdvioje gyvenamojoje zonoje sugalvojome įrengti salą, kuri sujungtų betonines grindis ir tarsi „peraugtų“ į betoninę spintą. Stengėmės, kad visa tai sudarytų tarpusavyje derančią visumą, kuri ir taptų koncentruota vieta gyvenimui šiame name“, – vaizdžiai pasakojo architektas.

Gyvenamojoje saloje, virtuvės zonoje, taip pat pastatytas valgomojo stalas, kėdės. Svetainėje įkurdinti šviesiai pilkos spalvos minkštieji baldai, ant betoninių grindų paklotas kiek tamsesnės spalvos kilimas, čia pat puikuojasi žurnalinis staliukas ir nedidelis odinis fotelis.

Studijos „Archtik“ vadovas linkęs paneigti kai kurių žmonių nuomonę, kad betonas yra šalta ir nemaloni medžiaga. Iš tikrųjų, pasak interjero kūrėjo, jis labai gerai spinduliuoja šilumą.

Leono Garbačausko nuotr.

Leono Garbačausko nuotr.

Baldui iš betono – kelios funkcijos

Name vyraujantis interjero stilius – minimalizmas, sako jo kūrėjas. Minkštieji baldai buvo įsigyti, o kiti baldai gaminti pagal projektą.

Vienas didžiausių iššūkių tapo cokolio neturintys baldai, kuriuos reikėjo sustatyti kuo lygiau, ir kad durys būtų lengvai varstomos. Buvo nelengva įrengti ir virtuvės salą, kai aplink iš betono jau suformuotą stalviršį teko pagaminti likusias jos dalis.

Balduose nėra daug rankenėlių, ir jų nereikia. Mat įdiegta elektroninė sistema „Servo-drive“ leidžia spintelių dureles virtuvėje atidaryti vienu paspaudimu.

Tačiau bene labiausiai akį traukia architektų studijos „Archtik“ vadovo A. Vekeroto sumanyta išties nestandartinė spinta. Anot architekto, iš betono išlietas baldas sustiprina pagrindinę gyvenamosios salos idėją. Kita vertus, ši spinta yra daugiafunkcė. Angoje nuo įėjimo į namą pusės integruotas židinys, be to, spinta skiria svetainę nuo holo.

Kitoje baldo pusėje, hole, įrengta vieta drabužinei su durimis iš veidrodinio juodo stiklo, įstatyto į tamsius ir plika akimi nematomus rėmus.

Į klausimą, kaip kilo idėja šio namo interjere leisti karaliauti betonui, architektas A. Vekerotas atsakė: „Tiesiog savo darbe aš jau gana seniai naudoju betoną ir visą laiką man ta medžiaga buvo miela. Jei teisingai ir pagal paskirtį pritaikysi, ji visada bus madinga“.

Užtikrinti A++ energinio naudingumo klasę ir maksimalų komfortą padėjo ir name įdiegtos pažangiausios Europoje inžinerinės sistemos, kurias parinko ir sumontavo UAB „ISI Baltic“ specialistai. 200 kv. m name sumontuota grindinio šildymo, vėdinimo, rekuperacijos (kartu su oro drėkinimo ir sausinimo sistema), kapiliarinio lubinio vėsinimo sistemos, taip pat įrengtas šilumos siurblys su vertikaliais gręžiniais į žemę.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 kovas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.