Blog

Interjeras su charakteriu? Misija įmanoma

interjeras, Inblum
Projekto „Namai ant stogo“ autoriai – Laura Malcaitė, Dmitrijus Kudinas, Karolina Jašinskaitė, Gintautas Gutauskas. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Jau seniai praėjo tie laikai, kai namai žmogui buvo tik pastogė pasislėpti nuo atšiaurių gamtos sąlygų. Šiandienos gyvenamasis namas yra tarsi kompleksiškas reiškinys, atspindintis žmogaus charakterį, svajones, gyvenimo įpročius, poreikius. Ir vis didesnį vaidmenį šiame kontekste turi interjeras, dvelkiantis tiek estetika, tiek racionalumu.

Norisi to ar ne, interjero įrengimas dažniausiai gerokai kerta per biudžetą, tad užsakovai čia nepraranda sveikos nuovokos, nors, kaip ir minėjau, galimybės kiekvienu atveju gali būti labai skirtingos.Laura MALCAITĖ

Racionalu ir gražu

Bendrovės „Inblum“ architektų komanda, kuriai vadovauja Dmitrijus Kudinas ir Laura Malcaitė, kuria įkvepiančią, kūrybiškai interpretuotą architektūrą, išsiskiriančią stipriu emociniu charakteriu.

Kalbėdama apie racionalų interjerą, architektė L. Malcaitė turi aiškią nuomonę: „Sąvoka „racionalus“, sakyčiau, labiau tinka techniniams ir ekonominiams interjero parametrams apibrėžti. Mano galva, racionalumas – tai logiškai suvokta funkcija, inžineriniai sprendiniai ir apdailos medžiagos.“

Architektė nemano, kad ši sąvoka galėtų būti taikoma estetiniam interjero erdvių aspektui apibūdinti. Mat racionaliai sudėliotame interjere išties gali būti patogu gyventi, bet nelikti vietos estetikai.

Juk gerai apgalvotas ir patrauklus interjeras turi tarnauti žmogui: ne tik suteikti jam kuo daugiau patogumo, bet ir malonumo į jį žiūrėti, liesti. Vadinasi, interjere turi būti estetikos ir racionalumo balansas. Tik tokiu atveju galėtume šnekėti apie interjerą, kuriam suteikiamas stiprus charakteris.

Architektas D. Kudinas neabejoja, kad racionalus interjeras – tai racionaliai žmogaus poreikius patenkinantis interjeras.

„Rasų namai“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Racionalu ir patogu

L. Malcaitė yra minėjusi, kad funkcija – tik vienas iš racionalaus interjero aspektų. Pasak architektės, gyvenamajame pastate funkcionuoti turi viskas, nes namas yra kompleksiškas organizmas, susidedantis iš daugelio komponentų.

„Kad namas gerai funkcionuotų, kitaip tariant, puikiai tarnautų jame gyvenančiam žmogui, visos jo sudedamosios dalys turi veikti darniai. Kalbant apie patogumą gyventi, funkcijos paprastumas, manau, atlieka pagrindinį vaidmenį. Net ir vizualus erdvių paprastumas čia itin svarbus. Tačiau pastarasis yra labiau požiūrio, suvokimo, poreikio klausimas. Ir tai labai individualu“, – tęsė pašnekovė.

Nors, anot D. Kudino, yra ir kita medalio pusė, kai tarp interjero paprastumo ir racionalumo tikrai nevertėtų dėti lygybės ženklo. Architektas įsitikinęs: interjeras sudėtinga „mašina“, turinti patenkinti žmogaus materialius ir dvasinius poreikius, ir tik racionalūs sprendimai padeda tai pasiekti šias reikmes mažiausiais finansiniais ištekliais, nežiūrint į tai, ar įrengiamas vieno kambario butas, ar 5 žvaigždučių viešbutis.

Transformuojamas butas. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Racionalu nelygu pigu

Kad ir kokios būtų stilistikos ar biudžeto interjeras, L. Malcaitės manymu, apdailos medžiagos turi būti tvarios, ilgaamžės, be to, labai svarbu, kad jas būtų įmanoma atnaujinti. Priešingu atveju bus daug sumaišties ir prireiks įdėti begalę pastangų kažką tvarkant ar remontuojant. Taigi, toks variantas nebeskamba labai racionaliai. Išvada viena – racionalu nelygu pigu.

Ar racionaliame interjere tinka tik standartinės spalvinės gamos? Ar nestandartiniai sprendimai yra geriau už standartinius? Į šiuos klausimus atsakymus turi architektas D. Kudinas: „Manau, kad kurdami interjerus ar kitus objektus patys sukuriame ir taisykles, vadovaudamiesi pateiktomis užduotimis ir ieškodami logiškų sprendimų.“

Kita vertus, interjero kūrėjai susiduria su didele klientų įvairove ir skirtingais jų poreikiais bei galimybėmis. Vadinamieji brangūs interjero sprendimai taip pat yra labai funkcionalūs, suteikia papildomo komforto. Pavyzdžiui, išmaniojo namo sistemos, kai visą jo inžineriją galima sujungti ir valdyti vos vienu pultu, yra brangus malonumas, tačiau gyvenimas tampa itin patogus. Taigi, viskas šiame pasaulyje yra reliatyvu.

Butas Markučiuose. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Universalus dėsnis

Savotiška šiandienos gyvensenos rykštė – žmonių vartotojiškumas. Tačiau architektė L. Malcaitė mano, kad ši daugeliu požiūrių ydinga tendencija labiau pasireiškia kitose gyvenimo srityse, nei įrengiant interjerą.

„Norisi to ar ne, interjero įrengimas dažniausiai gerokai kerta per biudžetą, tad užsakovai čia nepraranda sveikos nuovokos, nors, kaip ir minėjau, galimybės kiekvienu atveju gali būti labai skirtingos“, – pažymėjo profesionalė.

Architektė atkreipė dėmesį ir į apšvietimą interjere – jis pirmiausia turi atitikti standartus, individualius poreikius ir erdvių architektūrą.

D. Kudinas antrino, kad racionalumo interjere jokiu būdu negalima suplakti į vieną darinį nei su minimalistiniu stiliumi, nei su antivartotojiškomis gyvenimo filosofijomis. Esą pastarosios kol kas priimtinos tik nedidelei žmonių daliai, o racionalumo poreikį junta absoliuti jų dauguma. Tiesiog patį racionalumą žmonės traktuoja labai skirtingai.

Anot bendrovės „Inblum“ vadovo, racionalumas yra universalus dėsnis, pritaikomas ir architektūrai, ir kraštovaizdžiui. Derinant šiuos du kompleksinius dalykus, atsiranda begalė sprendimų, kurie ir gali būti įgyvendinami racionaliai.

„Namai ant stogo“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

„Namai ant stogo“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

„Namai ant stogo“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Namų ant stogo projektas

„Jeigu traktuotume, kad sąvoka „racionalus interjeras“ yra gerai funkciškai ir technologiškai „sukratytas“ interjeras, tuomet visi mūsų projektuoti interjerai yra racionalūs. Konceptualusis interjero sluoksnis nėra ir neturėtų būti trikdis sumanyti interjerą racionaliai“, – pabrėžė L. Malcaitė.

D. Kudinas pridūrė, kad ir emocinį interjero aspektą galima vertinti per racionalumo prizmę. Juk poreikis jam yra išties didelis, o „Inblum“ architektai tai savo projektuose turimomis priemonėmis stengiasi sukurti išties racionaliai.

„Inblum“ architektų komanda yra įgyvendinusi išskirtinį namų ant stogo interjero projektą Vilniaus Naujamiestyje.

Erdvė – pagrindinė šių namų vertybė. Ji sluoksniuojama ne tik horizontaliai (aukštais), bet ir vertikaliai – užuolaidomis, stiklo pertvaromis, funkcijomis. Užuolaidos čia atlieka tiek priedangos funkciją, tiek konstruoja erdvę kaip „minkštoji siena“, kurios daugiasluoksniškumas atsiskleidžia būnant antrame aukšte. Ten vienos erdvės užuolaidos sluoksniais atskleidžia kitas erdves, taip pat ir lauko erdvę.

Svetainę, valgomąjį ir virtuvę nuo privačios miegamųjų zonos skiria natūralaus medžio faneruotės baldinė struktūra. Medinės lubos šiek tiek „įžemina“ įspūdingą erdvės aukštį ir jungia pirmo aukšto viešas ir antro aukšto privačias erdves.

Antrame aukšte esantys miegamieji projektuoti išlaikant ryšį su aplinka: stiklo vitrinos ir monolitinis turėklas viename iš kambarių virsta mažu balkonu, sukuriančiu pastato pastate iliuziją, žvelgiant tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Monolitinės erdvinės struktūros čia įgauna rafinuotumo dėl specialiai šiems namams kurto grindų mozaikinio rašto, sofistikuotų baldų ir medžiagų, kurios ilgainiui taps tik tauresnės.

„Rasų namai“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

„Rasų namai“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

„Rasų namai“. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Erdvių sankloda japoniškai

Vadinamųjų „Rasų namų“ interjerą kūrę „Inblum“ architektai teigia, kad tai yra vienas iš Pavilnių regioniniame parke esančių Rasų namų, „pakibusių“ virš šaudmenų saugyklų istorinių sienų. Šiame kvartale archetipinio tradicinio silueto formos namai harmoningai įsilieja į aplinką. Didžiuliai vitrininiai langai tarsi žvelgia į regioninio parko šlaitus ir slėnius bei namo interjerą papildo neįtikėtinai įtaigiais peizažais.

Specialistai, įgyvendindami funkcinę Rasų namų sandarą, pasistengė, kad būtų maksimaliai išnaudotos visos erdvės daiktams laikyti, o estetiškas minimalistinis dizainas ir apgalvotai pasirinktos medžiagos iš pirmo žvilgsnio neleistų identifikuoti, kur yra sienų apdaila, o kur kambario ar spintos durys.

Pavyzdžiui, 4 asmenų jaunai šeimai skirtas 2 aukštų ir 96 kv. m namas savo kompaktiškumu primena japonišką erdvių sanklodą.

Pirmame namo aukšte – miegamieji ir vonia. Antrame – svetainė su virtuve. Virtuvės elementas sukonstruotas kaip atskira žemesnio tūrio vieta, kur „stogas“ yra skirtas jaukiai pasėdėti, paskaityti knygas, pažaisti vaikams. Tai tarsi aliuzija į dažnai pasakose, miško trobelėse minimą didelę krosnį. Tiesa, kol vaikai per maži, dėl saugumo čia nėra kopėčių.

Išorinis interjero erdvių kevalas nuo grindų iki lubų yra baltas. Tai fonas aplinkai. Didžioji dauguma baldinių korpusinių ir apdailos elementų konstruojama iš pušies klijuoto masyvo plokščių. Natūralus medis šiame interjere nėra atsitiktinis elementas. Tai tęstinumas. Esamos namo betono konstrukcijos nudažytos baltai, išsaugant betono faktūrą.

Transformuojamas butas. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Transformuojamas butas. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Transformuojamas butas. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Kintančios erdvės bute

Ar teko girdėti apie transformuojamą butą? Interjerą tokiam būstui taip pat kūrė „Inblum“ architektai. 63 kv. m buto Vilniuje erdvę galima formuoti ir keisti pagal savo poreikius. Stumdomųjų pertvarų ir funkcinių zonų išdėstymas leidžia susikurti net 8 skirtingų erdvių variantus.

Mažame bute erdvė ir natūrali šviesa – itin svarbios vertybės. Kambarių, kaip izoliuotų erdvių, sąvoka ištirpsta, kai atidaromos stumdomosios pertvaros, skiriančios skirtingas funkcines zonas, ir natūrali šviesa užpildo buto erdvę iš visų pusių, kur yra langai. Erdvės susietos vizualiais ryšiais, o butas apeinamas ratu. Stumdomosios sistemos leidžia erdvę lengvai dalyti, ji prisitaiko prie žmogaus poreikių, nuotaikos, tarsi susitapatina su juo.

Buto erdvę apibrėžia tik išorinis sienų kontūras. Atskirtis formuoja ne sienos, o baldų tūriai.

Taip taupiau išnaudojama erdvė. Vienintelė patalpa su pertvaromis-sienomis yra vonia. Baldai ne tik funkcionuoja kaip judančios sienos. Jie tampa ir buto apdaila.

Monumentalias juodas spintas išryškina smulki parketo faktūra, juvelyriškos baldų konstrukcijos. Interjere panaudotos dvi pagrindinės apdailos medžiagos: eglute suklotas ąžuolo grindų parketas ir juoda MDF plokštė. Horizontali grindų danga pratęsiama ir vertikaliuose paviršiuose. Tai sukuria tam tikrą erdvės be pabaigos ar veidrodinio atspindžio įspūdį.

Butas Markučiuose. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Butas Markučiuose. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Butas Markučiuose. Dariaus Petrulaičio nuotr.

Išskirtinis interjeras vyrauja ir prieš kelerius metus architektų D. Kudino ir L. Malcaitės sukurtame 100 kv. m bute Markučiuose. Tai visiškai rekonstruotas butas 2 aukštų individualiame name Vilniuje. Dėl naujai suprojektuotų ir įrengtų šlaitinių stogų buvo sukurta unikali interjero erdvė.

Gyvenamojoje erdvėje suprojektuotas daugiafunkcis baldas, kuriame įsikomponuoja virtuvė, židinys, TV zona ir spintelės daiktams laikyti.

Ypatingą atmosferą šioje erdvėje sukuria betonas, besikartojantis daugelyje interjero elementų. Specialiai šiam interjerui buvo suprojektuotas ugniai atsparaus betono židinys. Virtuvėje įrengtas betoninis stalviršis ir spintelių fasadai. Argi tai nėra racionalu?

Komentaras

Remigijus Simanavičius

Remigijus SIMANAVIČIUS, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys

Išmaniųjų sistemų pasirinkimą turėtų lemti vartotojo elgsena arba gyvenimo būdas. Situaciją palyginčiau su mobiliaisiais telefonais. Jei telefonas reikalingas tik skambinti, ar verta turėti išmanųjį prietaisą su galimybėmis, kuriomis nesinaudojama?

Pagal tai, kokie konkretaus žmogaus poreikiai, itin svarbu pasirinkti tas išmaniąsias sistemas, kurios gyvenimą padarytų komfortiškesnį, o ne keltų rūpesčių. Arba – išmaniosios sistemos reikalingiausios išmaniam gyventojui. Nesu tikras, kad išmanaus gyventojo požymis įsigyti išmaniąsias sistemas ir turėti papildomų rūpesčių jas naudojant arba didelės dalies išmaniųjų sistemų pranašumų apskritai neišnaudoti.

Vartotojui, norinčiam mažiau rūpintis savo būstu, padėtų apšvietimo, šildymo valdymo sistemos. Kita vertus, nusistovėjus gyvenimo būdui, ar tikrai būtina nuotoliniu būdu valdyti kiekvienos patalpos parametrus? Žmogus juk gali jaustis labai subjektyviai: vieną dieną jam per šilta, kitą dieną ta pati temperatūra per vėsi. Išmanioji technologija, kad ir kokia išmani būtų, nesupras naudotojo poreikių.

Jei gyventojas itin užimtas, išmaniosios sistemos išties palengvina namo priežiūrą. Tik labai svarbu įsivertinti, ar būsto savininkas „draugauja“ su išmaniosiomis sistemomis. Nes jei kiekvienąsyk reikės kviesti specialistą jas reguliuoti, tai nėra komfortiška. Juk name labai svarbu jaustis patogiai ir naudotis tik išmaniųjų sistemų pranašumais.

Svarbiausia pasirinkti tinkamus apšvietimo, šildymo sprendimus, o valdymas, be abejo, svarbus, bet tai ne pagrindinis prioritetas, leidžiantis jaustis gerai.Remigijus SIMANAVIČIUS

Įdiegus labai sudėtingas sistemas, kurioms reikia specialių žinių, gali būti, kad jomis gebės naudotis tik vienas šeimos narys. Jei kyla konfliktų, kuomet kiti šeimos nariai negali susireguliuoti apšvietimo ar šildymo, tai taip pat nėra komfortas.

Renkantis išmaniąsias sistemas, labai svarbu turėti galimybę sistemas valdyti rankiniu būdu, nepasikliauti tik technologijomis. Nes jei kažkoks daviklis nenuskaitys piršto antspaudo ar neatpažins akies rainelės…

Svarbu ir tai, kad išmaniųjų sistemų diegėjai perduotų naudotojams visą dokumentaciją, prisijungimo kodus.

Ar žmogus būtinai jausis blogai, jei išmaniųjų sistemų name nebus? Kita vertus, juk nebūtinai jausis gerai, jei jų ir atsiras. Jei apšvietimas kokybiškas, išmaniosios sistemos išties padės jį valdyti, bet jei ne, jokia išmanioji sistema apšvietimo kokybės nepagerins.

Jei šildymo sistema nepajėgi užtikrinti komforto būste, tai išmanioji sistema to taip pat nepadarys. Svarbiausia pasirinkti tinkamus apšvietimo, šildymo sprendimus, o valdymas, be abejo, svarbus, bet tai ne pagrindinis prioritetas, leidžiantis jaustis gerai.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 kovas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.