). Programoje numatyta lėšų ir individualiųjų gyvenamosios paskirties pastatų renovacijai kompensuoti.
Valstybė dengia iki 30 proc. visų tinkamų kompensuoti atnaujinimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 tūkst. litų vienam projektui. Būtina sąlyga, kad atnaujinami namai po renovacijos pasiektų pastato energinio naudingumo C klasę, o energijos naudojimo sąnaudos sumažėtų ne mažiau kaip 20 proc.
Reikalaujama pateikti pastato energinio efektyvumo sertifikatus prieš ir po renovacijos. Tiesa, išlaidos už šiuos sertifikatus irgi gali būti kompensuojamos. Kasmet valstybė tvirtina lėšas, skiriamas individualiųjų namų renovacijai ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui kompensuoti. Šiemet registracijų formų teikimas jau sustabdytas. Kvietimas registruotis buvo paskelbtas gegužės 12 dieną ir sustabdytas jau po 10 dienų. Per tiek laiko buvo rezervuota visa renovacijai skirta pinigų suma.
Būtent todėl individualiųjų namų gyventojai jaučiasi diskriminuojami. Būstas daugiabutyje ar individualusis namas – vienodai privatūs. Tačiau daugiabučių gyventojai įkalbinėjami ir skatinami atnaujinti būstą, o individualiųjų namų renovacijai kompensuoti skiriama palyginti labai nedaug lėšų.
Siekiamybė – kompleksinė individualiojo namo modernizacija
Audronė Endriukaitytė
Komunikacijos ir rinkodaros vadovė
Europai ir Baltijos šalims
Kalbėdami apie individualiųjų namų renovaciją, iš pradžių turėtume atsakyti į klausimą: kokius tikslus mes sau keliame, ko siekiame? Ar norime tik estetiškai pagerinti pastato išvaizdą, siekiame kosmetinio remonto, ar ketiname iš esmės modernizuoti savo būstą, pagerinti jo energinį efektyvumą, sukurti kokybišką, naują, sveikesnę, komfortiškesnę, saugesnę ir praktiškesnę gyvenamąją aplinką?
Bet kuriuo atveju prieš pradedant didesnę ar mažesnę nuosavo namo renovaciją reikėtų išsiaiškinti, kokios būklės yra pastatas, kokiomis lėšomis disponuojame jo remontui ir kokio rezultato tikimės.
Kokias medžiagas, sprendinius ir sistemas rinktis renovuojamam būstui, labai priklauso nuo namo būklės ir konstrukcinių sprendinių. Skydiniams namams taikomi šiltinimo sprendimai ir medžiagos gali skirtis nuo mūriniam namui taikomų sprendimų. Čia puikiai gali talkinti projektuotojai.
Jeigu norime pagerinti pastato komfortą, izoliuoti vėjo perpučiamas sienas arba peršąlančias grindis, o ribotos lėšos neleidžia iki galo atnaujinti pastatą, tuomet siūlau nuspręsti, ką remontuoti reikėtų pirmiausia.
Tada ir galima pradėti tvarkyti atskiras atitvaras, pavyzdžiui, sienas, stogą, grindis. Jeigu tvarkome sienas – tai tuo pat metu tvarkome ir langus. Kodėl nerekomenduoju atsieti langų nuo sienų? Pirmiausia todėl, kad langai turi būti statomi į šiltinimo sluoksnį, o ne laikomąją sienos dalį. Jeigu pirma bus pakeisti langai, o po kelerių metų bus nuspręsta šiltinti sienas, tai jau nesinorės iš naujo perdėti langų, padidės pastato nuostoliai, patiriami pro angokraščius, vidaus siena ties langais bus šalta.
Visa, kompleksinė individualiojo namo modernizacija dar yra gana retas atvejis. Dažniausiai ji atliekama pasikeitus individualiojo namo šeimininkams. Šiuo atveju, kaip ir didinant energinį pastato naudingumą, be projektuotojų neišsiverčiama. Reikalingi skaičiavimai ir energinį naudingumą didinančių priemonių modeliavimas. Puikus tokios kompleksinės individualiojo namo renovacijos pavyzdys galėtų būti kompanijos „Paroc“ ir partnerių realizuoti pilotiniai projektai Suomijoje bei Švedijoje bendru pavadinimu „renZero“.
