Išorinės sudėtinės termoizoliacinės tinkuojamosios sistemos (ISTTS) Lietuvoje pradėtos naudoti nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Jos dažnai naudotos ir vis dar taikomos pastatų renovacijoje. Per ilgą gyvavimo rinkoje laikotarpį technologiją gana sėkmingai perėmė statybininkai, projektuotojai bei architektai ir, be jokios abejonės, patys vartotojai. Ji šiandien plačiai taikoma individualioje statyboje ir šiltinant kitos paskirties pastatus. Kiek mažiau ISTTS ir toliau sėkmingai naudojama renovuojant daugiabučius. 

Jau 2007 metais įsigaliojo Statybos techninis reglamentas, įpareigojantis projektuoti bei statybvietėse naudoti tik Europos techninį įvertinimą turinčias ISTTS sistemas, buvo parengtos Statybos taisyklės, aprašančios bendrinius įrengimo principus, rinkoje netrūksta sertifikuotų ir konsultacijas teikiančių šiltinimo sistemų tiekėjų. Reglamentuojančių dokumentų pakanka, tik ne visuomet jais vadovaujamasi. 

„Ejot Baltic“ – ilgametis renovacijos procesų dalyvis Lietuvoje. Iš vienų rankų tiekia objektams aukštos kokybės tvirtinimo elementus, įvairios paskirties profilius ir specialius montavimo elementus ISTTS sistemoms, suteikia labai reikalingas profesionalias technologines konsultacijas tiek dėl projektavimo, tiek dėl darbų atlikimo. Naudoti aukštos kokybės sistemų detales ir patikimus sprendimus yra svarbu, nes tai turi tarnauti visą sistemų eksploatacijos laiką ir užtikrinti ilgaamžiškumą bei funkcionalumą.

Susiduriama su situacija, kai objektuose pasirenkamos tvirtinimo smeigės, kurios pasižymi dideliais taškiniais šilumos nuostoliais. Šių nuostolių įvertinimas renovacijos projektuose nėra akcentuojamas, nes dažniausia projektuojama pastato B energijos klasė, o vyrauja nuomonė, kad šie nuostoliai yra skaičiuotini šiltinant naujos statybos aukštesnių energijos klasių, tokių kaip A++ pastatus. Projekto metu parenkamas termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storis, neatsižvelgiant į taškinius šilumos tiltelius.

Pasitaiko, kad objektą laimėjęs rangovas savo nuožiūra pasirenka smeiges, kurios gali reikšmingai padidinti šilumos perdavimo koeficiento vertę sienoms (ir sumažinti sienos varžą) – 10 ir daugiau procentų, tačiau termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storio neperskaičiuoja. Tokiu būdu faktiniai šiltinimo sistemos šilumos sutaupymai tampa mažesni už skaičiuojamuosius projektinius.

Neaiškumų ir klaidų būtų daug mažiau, jei projektinėje dokumentacijoje būtų nurodoma smeigių taškinio šilumos tiltelio reikšmė χ ir šilumos perdavimo vertė įvertinus taškinius šilumos nuostolius. Tai palengvintų techninės priežiūros atstovų darbą, nes ši reikšmė turi būti pateikiama sertifikuotų smeigių savybių deklaracijoje. Lyginant galima pateikti plačiai renovacijoje naudojamas EJOT H4 tvirtinimo smeiges, kurių χ ꓿ 0,001 W/K ir vis dar dažnai renovacijoje sutinkamas senos konstrukcijos smeiges, kurių χ ꓿ 0,004 W/K. Pastarųjų naudojimas gali sumažinti skaičiuojamąją sienų varžą 10 ar daugiau procentų. O tai, vaizdžiai tariant, kas dešimtą sezoną pastato sienų šiltinimo efektą paverčia niekais.

Svarbu paminėti ir teisingą įvairių profilių bei montavimo elementų panaudojimą renovacijos procesuose. Projekte dažniausia pateikiami tik principiniai sistemos mazgai, neretai juose trūksta specifinių, konkretaus objekto sprendinių. Šioje situacijoje vėlgi pats statybininkas užsiima kuriamąja veikla. O juk tinkamas aukštos kokybės profilių ar montavimo elementų pasirinkimas, tinkamas mazgų parengimas konkretiems objektams gali užtikrinti, kad sprendiniai tarnaus visą sistemos eksploatacijos laiką. Ne paslaptis, kad ištaisyti klaidas gali būti brangus ir daug darbo sąnaudų reikalaujantis procesas. Ir visada naudinga prieš nusprendžiant konsultuotis su savo srities profesionalais bei naudoti laiko patikrintus sprendinius.

PARTNERIO TURINYS