Iki 2026-ųjų ketinama sutvarkyti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą – čia turėtų atsirasti memorialinis skveras ir Žydų bendruomenės centras.
Vilniaus savivaldybė ketvirtadienį pranešė pasirašiusi šios Lietuvos žydų sakralinės vietos įamžinimo memorandumą su Geros valios fondu.
Per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu sugriautos Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011-aisiais. Archeologai čia aptiko itin svarbias sakyklos (bimos) dalis – dviejų kolonų pagrindus, dviejų mikvių (ritualinių baseinų) vietas, didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų.
Taip pat aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą – viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame – eilės iš religinių giesmių.
Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos pastatymo data nėra žinoma. Istorikai mano, kad ji buvo pastatyta po 1633 metų Vladislovui IV Vazai suteikus žydams privilegiją įkurti kvartalą Vilniuje. Sinagogos architektas nėra žinomas.
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Sinagoga buvo 25 metrų ilgio ir kiek daugiau nei 22 metrų pločio bei 12 metrų aukščio. Dar 2 metrus šventovė buvo įleista į žemę.
Teigiama, kad šie žydų maldos namai savo dydžiu ir puošnumu pranoko visas Abiejų Tautų Respublikoje pastatytas sinagogas. Kai kurie istorijos šaltiniai teigia, kad joje tilpdavo iki 5000 žmonių.
Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964-aisiais Didžiosios sinagogos vietoje buvo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, šiuo metu jis nebeveikia.
Šaltinis: BNS
