Ar projektuodami pastatą ir parinkdami jam duris architektai pritaiko posakį: „sutiksi pagal rūbą, palydėsi pagal protą“? Ar durys – vis dar svarbus architektūrinis elementas, išduodantis užsakovo finansines išgales ir architektūrinį ar estetinį išprusimą?
[su_quote cite=”Kastytis BIELAUSKAS”]Durys yra pastebima detalė vien dėl mastelio, artimo žmogui.[/su_quote]Pažintis su pastatu
Įėjimas į pastatą turėtų būti sklandus, o įėjimo elementai – estetiški ir funkcionalūs, mat jie – pirmasis susitikimas su pastatu, teigia specialistai. Taigi, įvairiaspalviai durų skambučiai, mygtukai, pašto dėžutės ir kitos detalės dažnai nebekuria statinio estetinio ir architektūrinio vientisumo, o tiesiog rodo pastato savininkų charakterių įvairovę.
Architektų biuro „B Architects“ architektas Kastytis Bieliauskas patvirtina – durys yra pastebima detalė vien dėl mastelio, artimo žmogui. Šis elementas matomas nagrinėjant bendrą pastato kompoziciją, o artėjant prie pastato durų jų detalumas, medžiagiškumas ir kiti niuansai tampa dar labiau suvokiami.
„Kokybiškai architektūrai negalima gailėti ir taupyti. Natūralu, kad bet kuris eksterjero ar interjero elementas turi atspindėti statytojo santykį ir požiūrį į ilgaamžiškumą, meninę pastato išraišką ir pagarbą aplinkai. Durys – sudėtinė estetinės pastato išraiškos dalis. Nereikia sakyti, kad tai vieta, kuri tik sutinka ir palydi. Akivaizdu, kad reprezentacija prasideda ne hole ar lankytojams skirtose patalpose. Pasitinkama dar lauke, kur pastato aplinka ir vidus susikerta įėjimo zonoje. Estetiškai patekti į pastatą labai svarbu“, – komentavo architektas.
Nagrinėjant istorinių, ypač sakralinių pastatų architektūrą, pastebima gausi durų puošyba, bareljefai, šeimų, mecenavusių statybas, herbai ir pan. Taigi, prasidėjus kokybiškos architektūros vystymuisi, neišvengiamai dėmesys buvo atkreiptas į durų reprezentacinę reikšmę pastato visumoje.
K. Bieliausko žodžiais, kokybišką architektūrą gali sugadinti dėmesio stoka detalėms. Durys, langai, balkonai ar kiti smulkesni elementai – visi jie svarbūs. Patekimo į pastatą zona ne veltui vadinama reprezentacine erdve. Išskirtinės durys gali suteikti daug šarmo. Ir priešingai – pigūs sprendimai gali sugadinti net visai neblogos kompozicijos pastato išraišką.
Žinoma, skirtingos tipologijos statiniams keliami vis kitokie funkciniai, technologiniai ar net energiniai reikalavimai. Visgi jau tampa norma, kad stiklo durys, kaip ir vitrininiai langai, yra ne tik visuomeninių pastatų, bet ir individualių namų atributas.
Dvi užsakovų kategorijos
Metalas, nerūdijantysis plienas, varis stilistiškai neapkrautuose pastatuose, anot architekto, nesitraukia jau kelerius metus. Populiarios dvivėrės durys, masyviomis rankenomis. Visgi tokie elementai reikalauja atitinkamo dėmesio kuriant patekimo į pastatą charakterį, formuojant deramus sklypo sprendinius, atitinkamai kiek aukštesnius, nei įprasta, holo parametrus. „Kaip minėjau, durys yra pastato dalis, tad visi architektūriniai sprendiniai privalo būti lygiaverčiai ir kontekstualūs“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Durys visuomeniniuose ir gyvenamosios paskirties pastatuose skiriasi savo parametrais. Įprastai visuomeniniuose pastatuose holo erdvė būna gerokai aukštesnė nei individualiuose namuose. Atitinkamai tokiam masteliui būtina didinti ir patekimo parametrus. Gyvenamuosiuose namuose vis dar likęs noras slėptis už aklinų 2,2 m aukščio durų, tačiau dėmesio verti pavyzdžiai pratina žmones išdrįsti naudoti skaidrias vitrinines duris. Kai kuriais atvejais nebijoma išlįsti iš aukščio standartų. Taip pat pastebimi sprendimai slėpti duris slėpti po fasado apdailos medžiagomis. Tokiu atveju pastato fasadas tampa minimalus, vientisas, nesudalytas vizualiai jaučiamomis nišomis ar angomis.
Architektas teigė matantis tendenciją, kad renkantis duris vis dažniau investuojama ir į kokybę, ir į estetiką.
Architektų biuro „Tvyro ore“ architektas Vytautas Avietynas projektuose dažniausiai susiduria su standartiniais sprendimais: stiklinėms durims ir langams tiesiog parenkama tokia pati furnitūra. Vis mažiau dėmesio skiriama centriniam įėjimui, kaip pastato vizitinei kortelei, kai kuriais atvejais apskritai projektuojamas tik šoninis įėjimas. Antra vertus, sprendimui nesirinkti raižytų, kaustytų durų įtakos turi ir pastatams keliami energinio naudingumo reikalavimai. Racionaliausias sprendimas energiškai efektyviuose pastatuose, anot architekto, būtent langų gamintojų siūlomos durys.
Architektas Ugnius Vasiliauskas teigė pastebintis dvi tendencijas: užsakovai durims neskiria nė kiek dėmesio, svarsto nebent dėl to su langeliu ar be jo durys būtų tinkamesnės. Kita grupė užsakovų apsisprendžia investuoti į išskirtines duris, tačiau neretai gamintojai jų ūpą numuša atsisakydami gaminti platesnes nei 1250 mm arba aukštesnes nei 2600 mm duris. Galiausiai durų apdailą tenka gaminti ir montuoti papildomai, o tai kainuoja ir lėšų, ir laiko.
Jei projektuojant gyvenamųjų pastatų įėjimus, viena svarbiausių užduočių – išlaikyti gyventojų privatumą, tai biurų pastatams būdingesnis keliapakopis įėjimas: pirmiausia patenkama į holą, kuriame svečius pasitinka administratoriai, meno kūriniai, didelės erdvės, o vėliau liftu kylama iki įmonės patalpų.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“, Lietuvoje švenčianti 20 metų jubiliejų, kviečia naujo dešimtmečio duris atverti kartu! Šia proga „Ober-Haus“ paskelbė fotografijų konkursą tema „Durys“. Nuotraukas galima teikti iki lapkričio 25 dienos. Jas vertins socialinio tinklo „Facebook“ lankytojai ir konkurso komisija. Trys daugiausia balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais. Pirmosios vietos laimėtojui bus skirta 500, antrosios vietos laimėtojui atiteks 300, o trečiosios – 200 eurų. Laureatai paaiškės gruodžio 7-ąją.
Plačiau apie konkurso taisykles – www.OH20.lt.
[/su_note]Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2018 spalis.
