Kauno senamiesčio dalyje archeologų atrasti XV–XVII a. viduryje statyti pastatų rūsiai įvardyti kaip Kauno „Pompėja“. Siekiant išsaugoti ir deramai eksponuoti Lietuvai svarbius kultūrinius sluoksnius, nuolat svarstoma, kaip turėtų atrodyti šiuolaikiniai archeologijos muziejai, kaip geriau pristatyti vertingus radinius po atviru dangumi. VGTU architektūros fakulteto absolventė Agnė Kurmanskytė parengė magistro darbą tema „Medis parametrinėje architektūroje: erdvinė struktūra Kauno „Pompėjoje“, sujungdama medines ir stiklo konstrukcijas į darnią muziejaus statinio struktūrą.

Išskirtinė saugomo objekto vieta ir reikšmė

Kauno senamiestyje archeologų atrastus XV–XVII a. vidurio rūsių kompleksus, vadinamąją Kauno senamiesčio „Pompėją“, magistrė savo baigiamajame darbe siūlo apsaugoti sukuriant parametrinę struktūrą, kuri veiktų ne tik kaip apsauginė, bet ir visuomeninė, pažintinė, mokomoji erdvė.

Pirmoje posesijoje (nuo Nemuno, išlikusi tik jos dalis) aptikti keli gyvenamieji namai, kieme buvo įrengtas grindinys su paviršiniais lietaus drenažo grioveliais. Antroje posesijoje (T. Daugirdo g. 1) aptikta gyvenamųjų ir gamybinių pastatų, taip pat alaus daryklos kompleksas su įkasta gamybine krosnimi. Trečios posesijos (T. Daugirdo g. 3) pietinėje dalyje XVI a. pab. stovėjo miesto kalėjimas, o šiaurinėje dalyje – dviejų patalpų gyvenamasis namas, kiemo gilumoje – svirnas su rūsiu. Vakarinėje posesijos dalyje atrasta hipokausto tipo krosnis. Ketvirtoji posesija (T. Daugirdo g. 5) pasižymi sudėtingu ūkinės paskirties užstatymu, šiaurinėje jos dalyje stovėjo gyvenamasis namas.

Urbanistinė teritorijos charakteristika ir urbanistinio sprendimo koncepcija

Projektuojamos erdvinės struktūros sklypo aplinka – tiek gamtinė, tiek urbanistinė. Šiaurinė, rytinė ir vakarinė sklypo kraštinės ribojasi su gyvenamaisiais, visuomeniniais pastatais. Rytinėje pusėje – su „Daugirdo“ viešbučiu. Šiaurinėje sklypo dalyje yra apleistas pastatas, kuris šiuo metu restauruojamas ir pritaikomas Kauno Jėzuitų gimnazijos kompleksui. Žvelgiant toliau į šiaurę yra Rotušė, už jos – dominuojanti Kauno senamiestyje Arkikatedra. Pietinėje dalyje sklypas ribojasi su gamtiniu karkasu: priešais sklypą yra viešoji erdvė – senojo uosto krantinė, kurioje yra įrengtas „Daugirdo“ amfiteatras, neseniai sutvarkyta krantinės zona – atkurtas grindinys. Netoliese tekantis Nemunas vakarinėje teritorijos dalyje susijungia su Neries upe. Taigi  visa vakarinė dalis yra gamtinė zona – dviejų didžiausių Lietuvos upių santaka, kurioje yra įrengta dviračių ir pėsčiųjų takų.

Pasirinktą sklypą formuoja dvi gatvės: Prieplaukos krantinės ir Daugirdo g. bei du pagrindiniai keliai – tai gamtinio karkaso ašis ir nuo krantinės Rotušės link vedantis pagrindinis kelias.

Atrasti rūsiai yra išsidėstę visame sklype, todėl tikslingiausia pagrindinę įeigą į pastatą projektuoti iš Daugirdo g. priešais „Daugirdo“ viešbutį, sklypo dalyje, kurioje nėra atrasta jokių archeologinių radinių, kurioje galima suformuoti reikiamas aptarnaujančias patalpas, o eksponatų erdvė liktų nepaslėpta po perdangomis. Kiti išėjimai iš pastato gali būti numatyti į kiemo pusę.

Objekto architektūrinio sprendinio koncepcija

Magistrė atskleidžia naują požiūrį į medžio panaudojimo architektūroje galimybes, kai vertingą istorinį paveldą reikia apsaugoti, į tai yra žiūrima labai jautriai, o medis yra artimiausia žmogui statybinė medžiaga. Tai – gamtos motyvas, kurį galima panaudoti net viso pastato statybai, jis atsiskleidžia ne tik per architektūrą, bet ir konstruktyvą.

Atlikdama priešprojektinius studijų darbo tyrimus, magistrė išsiaiškino, kad pagrindinės medinės parametrinės architektūros struktūros yra: tinklelio, išsišakojimų ir vadinamosios Voronojaus. Darant keletą skirtingų variantų, naudojant tinklelio ir Voronojaus struktūras, buvo prieita prie išvadų, kad tinklelio struktūra yra per masyvi Kauno senamiesčio kontekstui, o Voronojaus struktūra – tinkamesnė, nes taikant šį principą galima jį panaudoti bet kokiai kuriamai formai ir keičiant taškų skaičių išgauti tinkamo mastelio erdvinę struktūrą esamam kontekstui.

Galvojant apie kuriamą Voronojaus principu paremtą erdvinę struktūrą, ją galima kombinuoti kartu su išsišakojimų struktūra, taip būtų sustiprinta struktūros erdvė.

Kadangi sklypas yra apsuptas gamtinio karkaso – vandens ir medžių, o juose yra randama gamtinės tiek Voronojaus, tiek išsišakojimų struktūros, pastatą laikančios kolonos turi būti paremtos išsišakojimo principu, o visas denginys, kuris dengia archeologines vertybes, – Voronojaus struktūra.

Pasirinktas medis kaip tinkamiausia konstrukcinė ir architektūrinė medžiaga naujajai dominantei, kuri savo naujumu Kauno senamiesčio aplinkoje ir taip išsiskiria, be to, teritorijoje kasinėjimo metu buvo rasta medinių pastatų liekanų, tad medis naudojamas kontrastui sušvelninti. Jei būtų taikomos kitos konstrukcijos, tarkime, metalo – jos užgožtų rūsius ir nebeliktų pastato bei rūsių tarpusavio ryšio. Taip pat klijuota mediena yra lanksti, galima lengvai pritaikyti įvairioms formoms ir sudėtingumui, lengva montuoti vietoje, ji turi izoliacinių savybių ir konstrukcijose pavyktų išvengti šalčio tiltelių. Klijuotos medienos sijos yra gaminamos iš atsinaujinančių gamtos šaltinių, todėl suprojektuotas pastatas bus draugiškas aplinkai.

[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

Funkcinių ryšių modelis ir erdvių struktūra

Pastatas susideda iš rūsio ir 4 antžeminių aukštų. Į pastato vidų veda trys įėjimai pirmame aukšte. Iš jų – vienas pagrindinis ir du – pagalbiniai. Į visus erdvinės struktūros aukštus patenkama pro šiaurinį pastato korpusą, laiptine arba liftu, o į ketvirtą aukštą – papildomai pro kitą laiptinę ir liftą, esančią vakarinėje pastato dalyje.

Rūsio aukšte eksponuojami visi archeologiniai atradimai. Ši erdvė yra atvira ir matoma iš visų pastato aukštų. Šiaurinėje pastato dalyje yra numatytos techninės patalpos. Iš rūsio aukšto išeiti iš pastato galima pro du išėjimus, pakilus laiptais arba liftais į pirmą aukštą vakarinėje ir šiaurinėje pastato dalyje.

Pirmo aukšto pagrindinės patalpos yra orientuotos šiaurinėje pastato dalyje, kurioje nėra archeologinių radinių. Pagrindinis įėjimas – rytinėje pastato dalyje, priešais „Daugirdo“ viešbutį. Pagrindinės funkcijos – holas, administracijos erdvė, kur galima įsigyti lankytojų bilietus, rūbinė, sanitariniai mazgai ir laiptinės, lifto zona. Taip pat yra numatyti atviri laiptai tiesiogiai patekti į eksponatų zoną.

Antro aukšto patalpų forma yra išgaunama erdvinio Voronojaus struktūros projektavimo principu. Patalpos formuojamos šiaurinėje pastato dalyje, virš pirmo aukšto patalpomis. Antrame aukšte numatytos archeologų darbo patalpos, kurie gali dirbti prie archeologinių tyrimų, taip pat yra projektuojamos saugyklos, kuriose saugomi archeologiniai radiniai. Šiame aukšte gali lankytis tik jame dirbantys archeologai.

Trečias aukštas – į šį aukštą patenkama iš pirmo aukšto šiaurinėje dalyje esančio lifto arba laiptinės. Visas aukštas padalytas į dvi erdves, viena iš jų – kavos baras, jam priklausanti pagalbinė patalpa, sanitarinis mazgas ir numatytos sėdimos vietos lankytojams. Kita zona yra poilsio. Šioje erdvėje lankytojas gali prisėsti ir iš knygų lentynos, skiriančios erdves, pasiėmęs knygą ją skaityti, taip plėsdamas Lietuvos istorijos žinias.

Iš šio aukšto yra nutiestas tiltelis, kuriuo galima pereiti išilgai pastate esančią atvirą eksponatų erdvę, į ketvirtą aukštą.

Į ketvirtą aukštą patenkama iš rūsio aukšto, vakarinėje pastato dalyje, esančios laiptinės ir lifto, arba iš trečio aukšto esančių tiltelių. Šiame aukšte yra numatyta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Kauno kraštovaizdis, jame matosi Nemunas ir kitame upės krante besidriekiantis gamtovaizdis. Iš šios apžvalgos aikštelės yra nutiesti tilteliai iki pirmo aukšto. Jais leidžiantis žemyn galima susipažinti su eksponatais iš kitų rakursų ir vaikštant jais pasinerti į viduramžių laikus, pajusti, kaip tada gyveno žmonės, gal net pajusti tų laikų dvasią.

Funkciniai muziejaus ryšiai: patekęs į pastatą lankytojas pereina administraciją, kur įsigyja lankytojo bilietą, tuomet drabužinę ir pakyla į 3 pastato aukštą, kur patenka į kavos barą ir poilsio erdvę. Ten prasideda ekspozicijos apžiūrėjimo kelias. Tilteliu pereinama į kitą pastato dalį – apžvalgos aikštelę, nuo jos tilteliais leidžiantis žemyn galima stebėti eksponatus iš skirtingų rakursų, leidžiantis į pirmą aukštą arba laiptais ar liftu – į rūsio aukštą ir susipažinti su eksponatais iš arti. Viską apžiūrėjęs bei susipažinęs su archeologiniais atradimais lankytojas užbaigia ekspozicijos kelią.

Interjerui parinktos medžiagos

Kuriamos medinės parametrinės architektūros – erdvinės struktūros interjeras yra neatsiejama viso pastato dalis. Jis leidžia atskleisti kuriamą erdvinę struktūrą, visur matomas ir akcentuojamas medines konstrukcijas.

Tik patekus į pastato vidų pirmas žvilgsnis krypsta į archeologinius radinius, išsišakojančias kolonas ir per visus aukštus nusidriekiančius tiltelius.

Trečiame aukšte įrengtame kavos bare ir poilsio erdvėje atsiveria kuriama erdvinė struktūra. Pagrindinė apdaila, kaip ir visame pastate, yra medis. Interjerą pagyvina nuo erdvinės struktūros metami šešėliai, suteikiantys jaukumo ir žaismingumo.

Erdvinės struktūros vidaus vaizdas – nuo tiltelių atsiverianti visa parametrinė erdvinė struktūra, taip pat ir archeologiniai eksponatai.

Išorės sprendimai

Fasadų apdailoje dominuoja medis ir stiklas. Visas pastatas yra skaidrus, matosi visa erdvinė struktūra – išsišakojančios kolonos, pakabinti tilteliai, kuriais vaikščiodamas lankytojas susipažįsta su archeologiniais radiniais.

Kad pastatas nevirstu šiltnamiu, yra parenkamas nuo infraraudonųjų spindulių apsaugantis stiklas.

Tai toks stiklo paketas, kurio išoriniame stikle yra įlydyta saulės kontrolės plėvelė – 20, 40, 60, 80 proc. saulės pralaidumo arba visai nepraleidžianti infraraudonųjų spindulių, tačiau natūrali šviesa pro juos patenka į pastato vidų.

Konstrukciniai sprendimai

Architektūrinę išraišką suformuoja Voronojaus struktūra, tapdama pagrindine pastato architektūrinės kompozicijos ašimi. Kiekvienas Voronojaus struktūros elementas, kurį galima pavadinti sija, yra stačiakampio 450 x 150 mm klijuotos medienos profilio. Tarpusavyje jie jungiasi ne atvira konstrukcija, o paslėpta, kai į siją yra įstatoma aliuminio plokštelė, kuri yra pritvirtinta varžtais, jie uždengiami mediniais kamščiais, o ertmė tarp sijų sujungimų yra užpildoma mediniu pleištu.

Projektuojamos išsišakojančios kolonos yra parenkamos nestandartinės žvaigždutės formos, kurios prie žemės paviršiaus yra platesnio diametro, o kylant į viršų šiek tiek siaurėja. Viršūnėje yra įmontuotas specialus metalinis profilis, prie kurio yra tvirtinamos šakos, tokiu pačiu principu, kaip ir pagrindinė struktūra.

Tilteliai yra pakabinami ant pagrindinės struktūros tuo pačiu principu, kaip ir visa struktūra, o ant šių konstrukcijų yra nutiesiami tilteliai iš medinių lentų.

Ketvirtame aukšte esanti apžvalgos aikštelė (250 mm storio) yra sumontuota ant specialių sijų, kurios yra prikabinamos prie vienos kolonos ir pagrindinės struktūros, sijų susijungimų vietose, ties fasadais ir stogu.

Žmonių su negalia poreikių tenkinimo sprendiniai

Žmonės su negalia gali laisvai judėti po visą objektą. Yra suprojektuoti liftai, apsaugos aikštelės. Taip pat yra jiems pritaikyti tilteliai, kiekvienas jų yra 8,3 proc. nuolydžio, kas 9 m yra suprojektuotos aikštelės, tiltelių plotis parinktas taip, kad vienu metu galėtų prasilenkti du neįgalieji – 1 800 mm pločio. Durys – be slenksčių (maksimalus slenksčio peraukštėjimas – ne daugiau kaip 2 cm). Visų durų pločiai užtikrina žmonių su negalia patekimą į pastatą ir patalpas, jiems yra pasiekiami visi aukštai specialiai pritaikytais liftais. Kiekviename aukšte numatyti sanitariniai mazgai taip pat pritaikyti neįgaliesiems.

Apibendrinant

Rengiant šį studijų projektą magistrei pavyko išsiaiškinti, kur yra gaminami mediniai parametrinio dizaino elementai, kokia yra jų daroma įtaka pastato konfigūracijai. Mediniai elementai gali būti gaminami pasitelkiant 3D spausdinimo technologijas, automatizuotas priemones. Šiuos elementus galima gaminti tam pritaikytose gamyklose arba vietoje, statybų aikštelėje.

Atskleistas naujas požiūris į medžio panaudojimo architektūroje galimybes, kai labai vertingą istorinį paveldą reikia dėmesingai bei jautriai apsaugoti ir atverti lankytojams. Apžvelgti paveldo svarbos ir jo išsaugojimo, kuriant erdvinę medinę parametrinę struktūrą, aspektai. Kuriama Voronojaus struktūra leidžia nepažeisti archeologinių atradimų, apsaugo juos nuo atmosferos veiksnių – vėjo, kritulių, šalčio. Sukurtas parametrinis denginys suteikia esamam paveldui naują išraišką, svarbumo jausmą. Su aplinka kontrastuojantis objektas išryškina šios miesto teritorijos išskirtinumą ir kviečia žmones į jį užeiti. Toks objektas kuriamas kaip šių dienų paveldas ateities kartoms, kai vienoje vietoje susilieja skirtingų laikotarpių paveldo objektai.

Studijų darbo vadovas – VGTU Architektūros fakulteto katedros vedėjas profesorius doc. Sigitas Kuncevičius.

[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 birželis-liepa

Norite spausdinto žurnalo kiekvieną mėnesį tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 20 eurų!

[/su_note]