Blog

Į Vilnių atvykstantis „Autodesk“ atstovas: ateitis priklauso automatizuotoms technologijoms

Dieter Vermeulen
Dieter Vermeulen

Visi statybos, inžinerijos ir architektūros specialistai puikiai žino tokias JAV programinės įrangos bendrovės „Autodesk“ sukurtas kompiuterines programas kaip „AutoCAD“, „Inventor“ ar „Revit“. Būtent šios ir kitos panašaus tipo programos pastatų statymo ir jų projektavimo srityje sukėlė revoliucinį skaitmenizacijos procesą.

Jau kelerius metus netyla kalbos apie artėjančius dar ryškesnius pokyčius statybų sektoriuje, kurie gali iš esmės pakeisti pastatų projektavimo procesus. Būtent apie šį perversmą ketvirtadienį (vasario 20 d.) Vilniuje vyksiančioje konferencijoje ENGINEERING 4.0 pasakos automatizuotas projektavimo ir braižymo sistemas kuriančios bendrovės „Autodesk“ padalinio Europoje atstovas, belgas Dieter Vermeulen.

Jis jau daugiau nei keturiolika metų dirba su „Autodesk“ produktais, o pastaraisiais metais keliauja po pasaulines konferencijas ir pasakoja, kokios šviežiausios tendencijos atkeliauja į statybos sektorių ir siūlo aktualiausias sprendimų strategijas.

Portalas SA.lt pakalbino į Lietuvą atvykti besiruošiantį D. Vermeulen, kuris pabrėžė, jog dabar statybų sektoriui labiausiai reikalingi tie specialistai, kurie į problemas žvelgia analitiškai ir geba naujas idėjas paversti matematinėmis formulėmis.

D. Vermeulen teigia, jog statybos pramonė išgyvena kelis esminius projektavimo technologijos pokyčius: perėjimas nuo CAD (angl. Computer-Aided Drafting)‎‎ prie BIM (angl. Building Information Modeling)‎‎ ir nuo idėjų dokumentavimo iki geometrinių duomenų modelių taikymo projektavimo etapuose.

Projektas „Revit“‎‎ programoje.

„Link projektavimo automatizavimo žengiame tam, kad būtų automatizuojamos daug laiko reikalaujančios užduotys. Tuo pačiu – šie skaitmeninimo procesai keičia požiūrį į dizainą.

Kaip ir kiekvienas projektavimo technologijos progreso žingsnis, taip ir šis, pramonei, kaip pokytis, yra šiek tiek skausmingas, nes norint tuos pokyčius pritaikyti verslo procesams, reikia investicijų ir pastangų.

Generacinis dizainas nėra tik įrankis ar technologija, jis daugiau susijęs su mąstysena. Pavyzdžiui, juk galime sakyti ne „sukurkime kėdės dizainą“, o „sukurkime kažką, ant ko būtų galima sėdėti“, – teigė D. Vermeulen.

Nepaisant susipriešinimo tarp naujos ir senos kartos specialistų, ruošiančių brėžinius, D. Vermeulen tikisi, jog su laiku generatyvus dizainas bus naudojamas visame statybų sektoriuje.

„Pagrindinė generatyvaus dizaino užduotis – pateikti daugiau rezultatų per trumpesnį laiką. Pasitelkdami generatyvų dizainą galime apskaičiuoti optimalų pastato tūrį ekologiškumo, patogumo, ekonomiškumo ir kitomis prasmėmis ir tai gali padėti architekto darbui klestėti. Ateitis priklauso automatizuotoms technologijoms“, – tvirtino pašnekovas.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.