„Taigi darbuotojų saugos ir sveikatos būklė vis labiau priklauso nuo darbdavio, jo komandos ar samdomų specialistų kvalifikacijos, patirties ir elementariausio noro dirbti saugiai. Darbo inspektoriams čia vis plačiau tenka konsultanto, patarėjo vaidmuo“, – situaciją vertino A. Lupeika.
Viena vertus, anot jo, tinkamai tvarkytis ir organizuoti savo veiklą esamo teisinio reguliavimo visiškai pakanka. Kita vertus, atsakingas požiūris į žmogaus gyvybę – vienintelė išeitis ir galimybė išvengti nelaimingų atsitikimų darbe. Ir darbuotojui, ir darbdaviui.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas teigė, kad tai visados pabrėžiama ir per nuolat rengiamus seminarus darbdaviams, darbų saugos specialistams, ir inspektavimo, konsultacijų metu. Kai bus įveiktas dar gana plačiai paplitęs darbdavių požiūris vertinti saugaus darbo reikalavimus kaip Valstybinės darbo inspekcijos priimtus formalumus, o darbuotojai pradės kur kas dažniau reikalauti užtikrinti deramas darbo sąlygas, būsime pagaliau pasiekę civilizuotos visuomenės lygį, kur žmogaus gyvybė yra gerbtina ir vertintina labiau nei pelnas.
„Vis dėlto lyginant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę prieš dvidešimt metų ir dabar, pokyčiai milžiniški. Tobulėja darbų saugos technologijos, auga pačių žmonių sąmoningumas. Galų gale ir teisiniai reikalavimai, nors ne taip sparčiai kaip reikėtų, vis dėlto į gera keičia darbo kultūrą. Deja, nepakankamai – kasmet Lietuvoje darbe sunkiai susižeidę kenčia ar mirtinai susižaloję negrįžta apie du šimtus žmonių, trečdalis jų – statybų aukos“, – konstatavo A. Lupeika.
VDI akcijos apžvalga
Akcijos metu inspektoriai atliko beveik 400 tikrinimų statybvietėse. Daugiausia statybviečių patikrinta Vilniaus (28%), Kauno (19%), Klaipėdos (13%), Panevėžio (11%), Šiaulių (10%) ir Alytaus (5%) apskrityse.
Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimams pašalinti surašyti ir darbdaviams įteikti 153 reikalavimai.
Dėl tiesioginės grėsmės darbuotojų gyvybei 17 atvejų darbai buvo sustabdyti. Taikant administracinės atsakomybės tvarka nustatytas prevencines priemones, surašyti
77 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirta baudų už beveik 29 tūkst. litų. Nustatyta 15 galimą nelegalų darbą dirbusių asmenų.
Daugelis nustatytų pažeidimų sudarė realias prielaidas nelaimėms darbe įvykti. Dėl kai kurių pažeidimų tokia rizika užsimezgė jau pačioje statybų pradžioje: 9% atvejų, kai kelių rangovų veiksmams dėl saugaus darbo suderinti turėjo būti paskirti statinio saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai, to nebuvo padaryta, o ir dalis paskirtųjų šios veiklos nevykdė. Daugiau kaip 7% tikrintų statybviečių inspektoriai nustatė saugiai dirbti neapmokytų darbuotojų. Kone kas trečioje statybvietėje, kurioje reikalingos apsaugos nuo kritimo į šachtas, angas statinyje, tokios neįrengtos. Maždaug tokioje pat dalyje statybviečių, kuriose atliekami darbai aukštyje, nebuvo pagrindinių darbuotojų saugos nuo kritimo iš aukščio priemonių: atitinkamų įrenginių, aptvarų arba apsauginių tinklų, dėl to smarkiai išauga nelaimingų atsitikimų rizika.
Per pastaruosius pusantrų metų statybų sektoriaus įmonėse įvykę 73 sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai darbe sudaro kone trečdalį (28%) visų tokių nelaimių šalies įmonėse. Minimu laikotarpiu darbuotojai sunkiai susižalojo ar žuvo netinkamai organizavus ir vykdant pavojingus darbus (31%), darbuotojui pažeidus jam privalomas instrukcijas (14%), stokojant darbe vidinės kontrolės (11%), atliekant darbus neapmokytam, neinstruktuotam asmeniui (7%). Dėl to sunkiai traumuoti ar neteko gyvybės statybų sektoriaus darbuotojai, nukritę iš aukščio, į gylį, griuvę dėl kitų priežasčių – per 50% atvejų, dėl daiktų, ruošinių, krovinių virtimo, poslinkio arba lekiančių, judančių daiktų, skeveldrų – 15% atvejų. Darbo inspektorių tyrimų duomenimis, nelaimingų atsitikimų statybose priežastis įprastai lemia tikrinimų metu dažniausiai nustatomi pažeidimai.
