Pirmosios šiųmetės sąskaitos už šildymą jau pasiekė gyventojus. Kaip ir kasmet, situacija nedžiuginanti: viena pagrindinių problemų išlieka ta pati – gyventojų išlaidos šildymui labiausiai priklauso nuo prastos daugiabučių gyvenamųjų namų kokybės. Juolab kad Lietuvoje nuo 2013 metų renovuota tik kiek daugiau nei tūkstantis sovietmečiu statytų daugiabučių.
Nors visiems kiekvieno miesto gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, išlaidos šilumos energijai skiriasi: už šilumą mokama tiek, kiek jos suvartojama. Mokėjimai už šilumą priklauso nuo daugiabučio gyvenamojo namo būklės: jei namai nesandarūs, energijos jam apšildyti sunaudojama daugiau, taigi, ir mokėjimai už šildymą solidesni.
Mokėjimai už šilumą skirtingų kategorijų daugiabučiuose
Senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą yra priversti mokėti 2–3, o kai kur net iki 10 kartų daugiau nei naujuose, šilumą taupančiuose daugiabučiuose.
Lietuvoje yra apie 17 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų (700 tūkst. butų), aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma:
• Apie 3 tūkst. namų (121 tūkst. butų) yra labai prastos būklės.
• Maždaug 10200 namų (420 tūkst. butų) yra seni, sovietinės statybos, neapšiltinti.
• Daugiau kaip 1100 namų (46 tūkst. butų) yra iš dalies modernizuoti.
• Apie 1400 namų (57 tūkst. butų) yra visiškai atnaujinti.
• Maždaug 1300 namų (55 tūkst. butų) naujos statybos daugiabučiai.
LSTA inf.
