• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Greitieji traukiniai į Klaipėdą – iki 2050 metų

2021 gegužės 23 d.
greitasis traukinys railbaltica klaipeda
Needpix nuotr.

Susisiekimo ministras teigia, kad ilgainiui bus siekiama nutiesti europinę geležinkelio vėžę ir į Klaipėdą. Marius Skuodis žada dėti pastangų, kad vėžė būtų įtraukta į  europinius transporto tinklų projektus, o greitasis geležinkelis būtų nutiestas jau baigus „Rail Baltica“ projektą. 

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas mano, kad greitieji traukiniai į Klaipėdą galėtų važiuoti po kelių dešimtmečių. 

„Šiuo metu europinės vėžės greitojo traukinio į Klaipėdą projektuose nėra. Tai jau šiais metais mes pradedame atitinkamus darbus planuojant viso mazgo klausimus – kaip pertvarkysime visą geležinkelių tinklą Klaipėdoje, – kad turėtume atsakymus, kaip greitojo geležinkelio vėžė galėtų eiti nuo Kauno“, – penktadienį uostamiestyje žurnalistams sakė M. Skuodis. 

Pasak jo, užbaigus europinės vėžės projektą „Rail Baltica“, bus ieškoma sprendimų ir Klaipėdai.

„Ir turėdami atsakymus darysime viską, kad ta vėžė būtų įtraukta į europinius transporto tinklų dokumentus ir kad susitvarkę su „Rail Baltica“ ir pabaigę, labai tikiuosi, 2026 metais, kitoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje mes jau galėtume prieiti prie europinio standarto greitojo geležinkelio linijos planavimo čia“, – sakė ministras. 

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška mano, kad greitasis geležinkelis iki Klaipėdos galėtų būti nutiestas iki 2050 metų. 

„Vienas iš variantų, žiūrint į perspektyvą, galbūt į 2050-uosius metus, sau turėti tokią ambiciją, su Europos fondų palaikymu – atvesti europinio standarto vėžę, draugišką, greitą vėžę, kad Vilnius ir Klaipėda turėtume greitus traukinius. Tam, kad tokie projektai būtų įgyvendinti, jie užtrunka dešimtmečius“, – kalbėjo M. Bartuška. 

„Rail Baltica“ yra europinio standarto (1435 mm) elektrinė geležinkelio vėžė sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų. Projekto vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Dalintis:
Komentarai

statyba ir architektura albumas