Top Baneris

Greitai, patikimai, nesudarkant aplinkos

2021 lapkričio 25 d.
md adevita
Bendrovės nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Daug metų betranšėjas technologijas naudojanti MB „Adevita“ atliko daug sudėtingų gręžimų, išgręžė šimtus kilometrų – teko kirsti upes, tvenkinius, gręžti po geležinkeliais, po magistraliniais keliais.

Bendrovė dirba ne tik Lietuvoje: jau šeštus metus darbuojasi Vokietijoje ir Latvijoje, joje dirbantys specialistai vieni iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo dirbti su kryptinio gręžimo ir kitomis šiuolaikinėmis betranšėjėmis technologijomis. Apie šių technologijų ypatumus, panaudojimą, tikslingumą, ekonominę naudą pasakoja MB „Adevita“  direktorius Dainius Vaičius.

Reikėjo laiko įsitvirtinti

„Lietuvoje kryptinio gręžimo įrengimai pasirodė gerokai vėliau nei JAV –  pas mus betranšėjės technologijos po truputį pradėtos naudoti po Nepriklausomybės atgavimo. Tai buvo laikas, kai kryptinio gręžimo technologija nebuvo žinoma, todėl reikėjo įtikinėti įvairius suinteresuotus asmenis: projektuotojus, savivaldybių atstovus, užsakovus, pasakoti, kuo ši technologija ypatinga, kodėl ji efektyvi. Iš pradžių specialistus gąsdino tai, kad ji yra brangesnė nei tranšėjų kasimas. Tačiau tais laikais buvo vertinami tik kasinėjimo darbai, neskaičiuojant kiek projekto kainą padidina kelio ar gatvės dangos ardymas, vėliau visko sutvarkymas. Tekdavo patikslinti kiek visi darbai kainuos kasant atviruoju būdu, kiek reikės išgriauti, išvežti, sutvarkyti, priminti, kad kasinėjimas užtruks savaitę, o gal ir ilgiau ir, kad viską įvertinus pigiau tikrai nebus. O kryptinis gręžimas netrikdo jokio eismo (nei pėsčiųjų, nei automobilių nei traukinių), nereikia užtverti gatvių, nereikia nieko ardyti, o vėliau lyginti“, – pasakoja MB „Adevita“ vadovas Dainius Vaičius.

Taigi prieš 20 metų, betranšėjės technologijos į Lietuvoje vystomus projektus buvo įtraukiamos gana retai: jos nebuvo nei paplitusios, nei populiarios. Dažniausiai šias technologijas pasirinkdavo pats rangovas, siekdamas sumažinti darbų sąnaudas, nes papildomi, su atviru kasimu susiję, darbai jas labai padidina arba norėdamas darbus atlikti kur kas greičiau. Pasirinkimu galėjo būti tiek nevaldomas prakalimas, tiek horizontalus kryptinis gręžimas.

md adevita

Tačiau per kelis metus, ne be mokslo įstaigų, kaip KTU ar VGTU pagalbos, projektuotojai susipažino su betranšėjinėmis technologijomis, jos atsirado studentų kursiniuose ir diplominiuose darbuose, tad visi pamatė bei suprato, kad tai puikus, greitas, tam tikrais atvejais nemažai įvairių resursų sutaupantis būdas. „Jei kasant atviruoju būdu darbas padaromas per 5 dienas, kryptinis gręžimas, nepaisant to, kad apimtys – nemažos, tenka pakloti 100–300 m vamzdžių, tą patį darbą padaro per dieną. Darbo greitis priklauso nuo grunto struktūros, aplinkos sąlygų, bet vis tiek betranšėjų technologijų darbo tempas yra gerokai didesnis. Pabandykite įsivaizduoti kiek reikia dirbti, kiek kuro sudeginti, kiek visko išardyti, kad ekskavatoriumi prakasti 300 m. tranšėją. Tokiu atveju dirba daugiau žmonių ir technikos: greičiausiai antras ekskavatorius, užkasantis tranšėją,  žemes išvežantis sunkvežimis ir t.t. Ir kai viską suskaičiuoji, pasirodo, kad pasirinkus kryptinį horizontalų gręžimą, viskas gaunasi ir pigiau, ir greičiau, ir ekologiškiau, ir kas labai svarbu – nesuardomas paviršius“, – pasakoja Dainius Vaičius.

Gręžimas – ne vienintelė betranšėjė technologija

Reikia pasakyti, kad ir šiais laikais yra nemažai žmonių kurie nežino kryptinio gręžimo technologijos – jiems sunku suprasti kaip galima prasigręžti po geležinkeliu ir nieko neišardžius nutiesti kabelį arba įsigilinti viename upės krante ir su grąžtu „išeiti“ kitame krante. Bet kryptinio gręžimo technologija yra lengvai suprantama. Tikrai nesudėtinga paaiškinti kas yra pilotinis gręžimas, kanalo praplėtimas, vamzdžių pratraukimas, papasakoti, kad įrankiai apginkluoti elektronika, kuri operatoriui leidžia matyti jų padėtį, darbą, valdyti situaciją. Be to reiktų paminėti, kad valdomas kryptinis gręžimas yra tik viena iš betranšėjų technologijų. Dažnai naudojamas ir horizontalus „prakalimas“. Tai kiek pigesnė technologija, bet turinti ribotas galimybes, todėl dažniausiai pasirenkama tada kai reikia pratiesti iki 25 m ilgio vamzdžius. Prakalimui nereikia sudėtingų ir sunkių savaeigių gręžimo mašinų, tačiau, tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, reikalingos prieduobės, kad prakalimo kulka galėtų įeiti nustatyta kryptimi ir kitoje pusėje išeiti. Taip pat naudojamas mikrotunelių įrengimas, vamzdžių kalimas, stūmimas, traukimas ir kt.

Populiari technologija

Dabar situacija pasikeitusi iš esmės ir kryptinio gręžimo technologija rekomenduojama dažnai, o neretai pasiūloma ir ten, kur jos fiziškai neįmanoma panaudoti. Dainius Vaičius sako, kad jau galime kalbėti apie atvirkščią procesą. „Tarkim reikia pakloti lietaus kanalizacijos vamzdžius skersai gatvės. Bet pastatai stovi prie pat gatvės ir kryptinio gręžimo panaudoti negalima, nes paprasčiausiai nėra vietos įrengimui pastatyti, o juk grąžtas į žemę įeina tam tikru kampu, konkrečiame taške, gręžimo įrangai reikia pakankamai erdvės“, – pastebi Dainius Vaičius.

Bendrovės „Adevita“ vadovas pastebi, kad anksčiau, tiesiant komunikacijas pievose, kryptinis gręžimas nebuvo naudojamas, nes tokiam darbui tai buvo per brangi technologija – pievoje nesunku ekskavatoriumi greitai iškasti tranšėją ir ją užversti. Tačiau šiais laikais kryptinio gręžimo mašinos dirba ir pievose. Viskas priklauso nuo gylio, pievos paviršiaus būklės – jei komunikacijos klojamos giliau, pvz.  didesniame nei 1,5 m gylyje, jau skaičiuojama kuris būdas bus ekonomiškesnis. Jei pieva šlapia, pelkėta, žiūrima, ar ekskavatorius susidoros, ar neužklimps, ar apskritai sugebės iškasti. Šiais laikais jau skaičiuojama ne tik darbų kaina, bet ir darbų atlikimo laikas, patikimumas, gerbūvio atstatymo poreikis. Jei teritorijoje yra koks nors gerbūvis (trinkelės, keliukas, asfaltas, veja), tai skaičiai vienareikšmiai svyra į kryptinio gręžimo pusę, nes kokybiško gerbūvio atstatymo kaina paprastai būna didelė. „Reikia įvertinti ir tai, kad mes esame šiaurės šalis, turinti besikartojančius šalčio – šilumos ciklus, todėl jei gerbūvio atkūrimo darbai nėra kokybiški, gruntas nepakankamai sutankinamas, labai greitai atsiranda problemos, tenka vėl viską taisyti, lopyti ir pan. Todėl nežymiai sutaupant kasimo darbams, vėliau gali tekti gerokai daugiau išleisti atkūrimo darbams“, – pažymi Dainius Vaičius. 

Galios, mašinos ir tempas

Keturis kryptinio gręžimo įrenginius turinčios MB „Adevita“ vadovas sako, kad Lietuvoje daugiausia dirba nedideli, iki 6 tonų jėgos kryptinio gręžimo mechanizmai. Paprastai jie naudojami, elektros, ryšio kabeliams, šviesolaidžiams kloti, t.y. komunikacijoms kurioms nereikia didelio skersmens kanalų, o gręžiama iki 100 – 200 m atstumais. Norint nutiesti didesnio skersmens vamzdynus, sudėtinguose gruntuose, ilgesniais atstumais, naudojami galingesni agregatai. Kai kada tokius darbus galima padaryti ir su 6 tonų gręžimo įranga, bet tam jau reikia įgūdžių, tenka platinti kanalą, todėl geresnė išeitis – naudoti galingesnę gręžimo įrangą. Labai galingos gręžimo įrangos pas mus prireikia retai –  per metus būna vienas – du atvejai kai reikia ir labai didelio skersmens kanalo, ir didelio gręžimo atstumo, kaip pavyzdžiui tiesiant dujotiekį po Nemunu ir Nerimi, arba tiesiant plačiajuosčio interneto tinklą po Kuršių mariomis (iš Neringos į Klaipėdą). Tokius darbus atlieka Lenkijos ar Vokietijos kompanijos, nes laikyti Lietuvoje įrangą,  kurios prireiks kartą per metus tikrai nėra prasmės, o didesnėse šalyse tokia įranga dirba intensyviau.          

md adevita

„Darbo tempas labai priklauso nuo to kas yra po žeme. Lietuvoje kiekvienas regionas turi savo gruntus, niuansus, kurie yra žinomi. Pavyzdžiui dirbdamas Skuodo apylinkėse žinai, kad gal būt teks susidurti su rieduliais ir reikės jį apeiti, per viršų ar per šoną, o galbūt net iškasti riedulį ir iškelti. Dirbdamas Vokietijoje, susiduri su visai kitais gruntais: jei Lietuvoje per dieną galima išgręžti nuo 100 iki 300 m ilgio kanalą, tai dirbant Vokietijoje, susidūrus su sluoksniuotu dolomitu, darbų tempas krenta dvigubai, o kartais ir trigubai. Tenka su tuo susitaikyti, nes negalima forsuoti savo brangiai kainuojančios įrangos. Apskritai, šiame darbe labai sudėtinga atsakyti į klausimą „per kiek laiko pavyks atlikti užduotį“. Mūrininkas žino, per kiek laiko geromis sąlygomis jis gali sumūryti atitinkamą plytų ar blokų kiekį, o dirbantys su kryptinio gręžimo įranga, niekada neturi pilnos informacijos kas yra po žeme.  Galima pasinaudoti geologinėmis žiniomis, patirtimi (gal tame regione jau buvo dirbta), vietinių gyventojų informacija, bet jis vis tiek nebus išsami. Be to, neretas atvejis kai žemėje randame išvedžiotas kažkokias senas komunikacijas, kurios niekur nepažymėtos. Todėl kai grąžtas lenda į žemę, nežinai kas ten laukia. Todėl į klausimą „per kiek laiko išgręšite 2 ar 5 kilometrus“, galime atsakyti, kad optimistinis variantas dvi savaitės, o pesimistinio niekas nežino“, – pasakoja Dainius Vaičius.

Lietuvoje gręžimo darbų eigai įtakos turi ir sezonai. Kai žiema švelni, kryptinio gręžimo įranga dirbti gali, bet jei atslenka orai su žemomis neigiamomis temperatūromis, gręžimo darbai stoja, nes technologija naudoja vandenį ir specialų molį bentonitą bei įvairius priedus. Aišku, galima naudoti įvairias pagalbines priemones, leidžiančias dirbti šaltesniu oru, bet dirbant šaltyje, darbų efektyvumas krenta. Be to tenka atsižvelgti ir į tai, ar yra sniego, ar nėra, koks įšalo gylis ir t.t. Jei pietinės Europos šalyse kryptinio horizontalaus gręžimo darbai vykdomi ištisus metus, tai šiaurinėse valstybėse žiemą kartais tenka sustoti. Galima dirbti, bet didėja papildomų darbų apimtys, rizika sugadinti gręžimo techniką.  

Pasak Dainiaus Vaičiaus, kalbant apie gręžimo įrangą nuomonių yra įvairių, vieniems patinka vienokios mašinos, kiti labiau mėgsta kitų gamintojų mašinas. „Mano manymu, lyderiai šioje srityje yra JAV gamintojai. Jų gamybos apimtys kur kas didesnės, gamyba labiau robotizuota, todėl jų gręžimo įrangos savikaina, o tuo pačiu ir kaina, yra mažesnė. Be to amerikiečiai turi labai didelę patirtį – jie tai pradėjo, jie daug prisidėjo prie įrangos tobulinimo. JAV rinka yra atviresnė naujovėms, o Europos rinka konservatyvesnė ir dėl to naujos technologijos Europoje atsiranda vėliau, plinta lėčiau nei Amerikoje. Tiekimo grandinės yra taip gerai sustyguotos, kad reikalingos detalės iš JAV atkeliauja labai greitai. O detalių tiekimas kryptinio gręžimo verslui yra labai svarbus. Jei kas nors sulūžta, tu negali prie geležinkelio sėdėti dvi savaites laukti detalės. Todėl renkantis kryptinio gręžimo įrangą, visada žiūrime koks jos patikimumas, kaip operatyviai bus galima gauti atsargines detales“, – atskleidžia Dainius Vaičius. 

 

handshake PARTNERIO TURINYS


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video